Užgrojus pirmiesiems "Bajaderės" akordams, šokėjas plastiškai skrieja parketu, sukeldamas ovacijų pliūpsnį. Jis ramiai reaguoja į pavydžius kolegų žvilgsnius ir susikaupęs repetuoja sudėtingą solo partiją. Tarptautinių konkursų nugalėtojas labai kruopščiai ruošiasi pasirodymui, todėl lietuvių baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova neabejoja – spektaklis bus išties įspūdingas. "Dėkoju baleto trupės vadovei. Tai ji mane pakvietė į Vilnių, o aš su džiaugsmu priėmiau iššūkį", – nubraukęs prakaitą kalbėjo talentingas šokėjas. Jis neslėpė susijaudinimo – sostinės Operos ir baleto teatre įvyks jo debiutas "Bajaderėje". Kelios dienos prieš premjerą, repeticijos pertraukėlę D.Simkinas paskyrė pokalbiui su "Vilniaus diena".
– Vilniuje šoki ne pirmą kartą. Ar tau čia patinka, kaip vertini Lietuvos publiką?
– Man patinka šokti šiame mieste. Žmonės labai šilti ir draugiški. Buvo nuostabu, kai pasibaigus spektakliui "Don Kichotas" salė mane sutiko griausmingomis ovacijomis. Tai rimtas įvertinimas, kuris skatina šokti dar geriau ir nuoširdžiau. O pats Vilnius taip pat labai gražus. Esu čia ne pirmą kartą, todėl kai kurios vietos jau pažįstamos.
– Šokio sėkmė dažnai priklauso nuo viso kolektyvo. Kaip vertini LNOBT baleto trupę? Ar lengvai radote bendrą kalbą su kitais baleto artistais?
– Šio teatro baleto trupė labai stipri. Žaviuosi – čia keliami dideli reikalavimai, egzistuoja griežta disciplina. Kolektyvas išties profesionalus, baleto artistai draugiški ir malonūs. Per repeticijas nekilo sunkumų.
– Nebaigei jokios baleto mokyklos. Kaip tau pavyko perprasti šokio techniką ir pasiekti tokių puikių rezultatų?
– Šokti pradėjau dar šešerių. Mama, taip pat balerina, buvo pirmoji mano mokytoja. Iš pradžių nei aš, nei tėvai nemanėme, kad tapsiu baleto šokėju. Šiuo menu užsiėmiau tik savo malonumui, nors mama buvo gan griežta. Kai suėjo devyneri, apsisprendžiau tapti profesionaliu baleto šokėju. Tada mano repeticijos pasidarė dažnesnės ir aktyvesnės. Mama šokio patirties sėmėsi įvairiose baleto mokyklose ir ją visą perdavė man. Greičiausiai tai ir lėmė truputėlį kitokią, netradicinę mano šokio techniką. Aš netgi baigiau aukštąją mokyklą: Vokietijoje studijavau anglų kalbą ir menus, o vakarais skubėdavau į šokių salę. Kai kurie mokyklos draugai net nežinojo, jog šoku baletą. Šokio technikos mokiausi ir iš savo tėčio – jis buvo baleto solistas Vokietijoje.
– Kaip suprantu, tėvai tave laikė po didinamuoju stiklu. Ar nebuvo sunku taip gyventi?
– Yra savų pliusų, savų minusų. Labai džiaugiuosi, kad per repeticijas tėvai sugebėjo į mane žiūrėti ne kaip į sūnų, bet kaip į mokinį. Jie labai stengėsi išmokyti visų sudėtingiausių ir gražiausių baleto elementų. Nuolatos kalbėdavome apie baletą, todėl buvo paprasta augti tokioje aplinkoje. Jie tikrai daug į mane investavo. Kita vertus, tėvai nenorėjo atimti iš manęs vaikystės. Ne visada buvo lengva suderinti šokius ir laisvalaikį. Manęs tėvai niekada nevertė šokti. Pats troškau būti scenoje. Oficialiai aš net nesu baleto šokėjas, nes neturiu diplomo. Bet esu profesionalas.
– Girdėjau, kad esi sukūręs keletą baleto numerių su tėvu?
– Taip, tai tiesa. Man tai buvo tikra garbė – juk ne dažnai dviejų skirtingų kartų žmonės susitinka vienoje scenoje. Tai trumpi šokiai, bet man jie labai brangūs.
– Kai į šalį padedi puantus, kas pirmiausia užvaldo tavo mintis? Koks laisvalaikis tau mieliausias?
– Atvirai pasakius, jo turiu labai mažai, nes noriu tobulėti baleto srityje. Laisvu laiku mėgstu tiesiog pasilikti namie, pailsėti, paskaityti gerą knygą, pabendrauti su draugais.
– Dabar gyveni Niujorke. Tavo įtemptame tvarkaraštyje surašyti pasirodymai Atėnuose, Londone, Paryžiuje, Mechike ir kitur. Kaip pavyksta suderinti visus koncertus?
– Į Niujorką mane pakvietė šokti Amerikos baleto teatro trupės vadovai. Šiuo metu esu laisvas, todėl galiu atvykti čia, į Lietuvą. Amerikos baleto trupėje nesu pagrindinis, bet vienas iš solistų. Manau, man dar viskas prieš akis. Juk man dar tik dvidešimt vieni (juokiasi).
– Visi artistai svajoja sukurti įsimintiną vaidmenį. Ar turi mėgstamiausią baletą?
– Iki šiol man labai patiko šokti "Don Kichote". Tačiau labai norėčiau jėgas išbandyti balete "Žizel". Šokti klasikinius baletus nelengva, tikiuosi, man pavyks tai įgyvendinti.
Pripažintas talentas
Šeima. Įžymaus baleto šokėjo Dmitrijaus Simkino sūnus gimė 1987 m., Rusijoje. 1990-aisiais šeima emigravo į Vakarus, vėliau visam laikui apsistojo Vysbadene, Vokietijoje. Baleto meno jį mokė tėvas D.Simkinas ir mama Olga Aleksandrova, taip pat balerina. Hamburge turi vyresnį brolį ir ketverių sūnėną.
Karjera. Sulaukęs dvylikos jaunasis šokėjas sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose baleto konkursuose visame pasaulyje. Nuo 2008 m. spalio kaip solistas šoka "American Ballet Theatre". Jo pasirodymų geografija apima viso pasaulio didžiąsias scenas.
Svarbiausi apdovanojimai. 2000 m. laimėjo pirmą premiją St.Piolteno tarptautiniame baleto konkurse Austrijoje. 2003 m. Liuksemburgo konkurse gavo net tris apdovanojimus. 2004 m. D.Simkinas pelnė tarptautinį "Grand Prix" Vienoje ir Aukso medalį Varnos konkurse Bulgarijoje. 2006-aisiais laimėjo Aukso medalį Džeksone (JAV).
Pomėgiai. Mėgsta sušius, sumuštinius ir įvairius vaisius. Prasmingiausias laisvalaikis – knygos. Šiuo metu skaito romaną "The Black Swan".
Vieta: Nacionalinis operos ir baleto teatras, A.Vienuolio g. 1.
Laikas: gruodžio 4 d. 18.30 val.
Kaina: 20–200 litų.
Naujausi komentarai