72-oji Berlinalė šįmet po metų pertraukos vyko gyvai, tačiau jos konkursinė programa buvo trumpesnė nei paprastai, o filmų peržiūros vyko laikantis griežtų taisyklių, nes Vokietijoje fiksuojama didelis sergamumas koronavirusine infekcija. 

Dėl „Auksinio lokio“ varžėsi 18-a juostų iš 15-os šalių. Kino festivalio vertinimo komisijai vadovavo Indijoje gimęs JAV režisierius M. Nightas Shyamalanas (M. Naitas Šjamalanas), garsėjantis tokiais filmais kaip psichologinis trileris „Šeštasis pojūtis“ (The Sixth Sense).

35 metų C. Simon pelnytą apdovanojimą skyrė savo šeimai. 

„Be jų ir mano glaudaus ryšio su tuo pasauliu nebūčiau galėjusi papasakoti šios istorijos“, – sakė režisierė. 

Berlinalė tapo trečiuoju iš eilės svarbiu Europos kino festivaliu, skyrusiu pagrindinį apdovanojimą režisierei moteriai. Pernai moterims atiteko Kanų ir Venecijos kino festivalių apdovanojimai.

Berlinalės „lyties atžvilgiu neutralus“ prizas už geriausią vaidybą atiteko vokiečių ir turkų kilmės komikei 41 metų Meltem Kaptan – už jos darbą juostoje „Rabiye Kurnaz vs George W. Bush“.

Šis vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno (Andreaso Drezeno) tikrais faktais paremtas filmas pasakoja apie motinos kovą bandant susigrąžinti savo sūnų iš kalėjimo Gvantanamo įlankoje.   

M. Kaptan savo apdovanojimą skyrė „visoms motinoms, kurių meilė stipresnė už bet kokias sienas“. 

Atskiri Berlinalės apdovanojimai geriausiai aktorei ir geriausiam aktoriui nebeteikiami nuo praėjusių metų.  

„Ironija“

Šeši iš septynių festivalio svarbiausių apdovanojimų atiteko moterims, įskaitant geriausio režisieriaus apdovanojimą, atitekusį  prancūzei Claire Denis (Kler Deni), pristačiusiai savo filmą „Ugnis“ (Feu or Avec amour et acharnement; Fire; Both Sides of the Blade).

Šios pandemijos laikų meilės istorijos pagrindinė herojė, kurią vadina Juliette Binoche (Žiuljet Binoš), blaškosi  tarp dviejų vyrų – jos ilgamečio partnerio Jeano (Žano) ir Francois (Fransua), su kuriuo susitikinėjo anksčiau.

„Hollywood Reporter“ šią juostą pavadino „gražia, nuotaikinga, puikiai suvaidinta melodrama“, o Jungtinės Karalystės leidinys  „Screen Daily“ parašė, jog J. Binoche ir Jeaną suvaidinęs aktorius Vincentas Lindonas (Vensanas Lendonas) joje parodė „savo aktorystės viršūnę“.

Antrą vietą užėmė  „The Novelist Filma“ – Pietų Korėjos režisieriaus Hong Sang-soo (Hon Sansu) kukli drama su nedideliu būriu veikėjų, kurie atsitiktinai susipažįsta Seulo priemiestyje.

Žurnalas „Variety“ ją pavadino „švelniai besirutuliojančia pokalbiais varoma kerėtoja“, o „Hollywood Reporter“ įvertino jos „ironiją ir įžvalgas apie meninio proceso pavojus“.

Trečiasis prizas atiteko juostai „Robe of Gems“. Šią drąsią meksikietišką kriminalinę dramą sukūrė rašytoja ir režisierė Natalia Lopez Gallardo (Natalija Lopes Galjardo), nagrinėjanti artimųjų dingimo Meksikos šeimose sukeltos traumos temą.

Apdovanojimas už geriausią scenarijų buvo skirtas Lailai Stieler (Lailai Stiler) už juostos „Rabiye Kurnaz vs George W. Bush“ scenarijų.

„Sidabrinis lokys“ už meninį indėlį atiteko juostai „Viskas bus gerai“ (Everything Will be OK). Jos kūrėjas Kambodžos režisierius Rithy Panhis (Ritis Panis) pasakoja apie distopinę ateitį, kurioje gyvūnai užvaldo pasaulį ir pavergia žmones.

Michaelo Kocho (Maiklo Kocho) pamąstymai apie mirtį ir praradimus „A Piece of Sky“ sulaukė specialaus paminėjimo.

Praėjusiais metais „Auksinį lokį“ pelnė vieno garsiausių Rumunijos kino kūrėjų Radu Jude (Radaus Žudės) satyra apie pandemijos laikų veidmainystę „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (Bad Luck Banging or Loony Porn).