40-metį švenčiantis mišrus choras "Leliumai" neužmigo ant pelnytų laurų – choras išsaugojo per dešimtmečius puoselėtą meilę dainai ir talentingą kolektyvo įkūrėją bei vadovą Albiną Petrauską.

Sujungia poras

Dauguma "Leliumai" narių, prieš ateidami į šį kolektyvą, dainavo kituose choruose. "Dainuoju nuo vaikystės, nes tėvai buvo dainingi. Dainavau ir sovietmečiu mokyklos chore, anais laikais tai buvo populiaru. Paskui tapau Kauno politechnikos instituto dainų ir šokių ansamblio "Nemunas" nare. Į organizuojamą "Leliumai" chorą nuėjau todėl, kad, baigusi institutą, negalėjau gyventi be dainos", – pasakojo viena kolektyvo senbuvių Laima Vaičaitienė.

Ji puikiai mena pirmąsias choro repeticijas spaustuvės "Giedra" kultūros klube. Anuomet chore buvę daug jaunų veidų. Dabar dauguma choristų – vidutinio ir brandaus amžiaus žmonės. "Bet tai ir suprantama, nes mūsų choro repertuaras klasikinis, o jaunimui visada reikia ko nors naujo. Todėl pritariu "Chorų karams", nes tokiu būdu jauni žmonės pratinami prie bendro dainavimo. Gal paskui jie ateis į klasikinį chorą, kur galės mėgautis kitokios muzikos skoniu", – svarstė moteris.

Pašnekovės teigimu, choras – tai didelė darni šeima. Joje ji surado ir antrąją savo pusę – Rymantą, poeto Prano Vaičaičio palikuonį. Moteris šypsosi, kad dažnai būna klausiama, kaip jai nenusibosta visur, net ir į choro repeticijas, eiti su vyru. Juk į repeticijas einama ne pramogauti, o rimtai dirbti, todėl ji net užmirštanti, kad repeticijose už jos, soprano, nugaros bosu dudena Rymantas.

Atgaiva sielai

Dar tik šešerius metus chore dainuojanti Skirmantė Ginkevičienė teigė pasirinkusi šį kolektyvą todėl, kad girdėjo daug gerų atsiliepimų apie kultūringą, tolerantišką šių choristų bendruomenę, reiklų, talentingą ir choru lyg savo vaiku jau 40 metų besirūpinantį jo vadovą.

Choro senbuvė Bronė Jastromskienė kolektyve dainuoja nuo pirmų jo dienų. "Dainavimas – atgaiva sielai. Tai puikiai supranta mano nedainuojantis vyras, niekada neprieštaraujantis "Leliumai" koncertinėms išvykoms į užsienį, kelionėms į konkursus, bendroms šventėms", – juokėsi choristė.

Paprašyta palyginti chorų gyvavimą sovietmečiu ir dabar, B.Jastromskienė ilgai negalvojusi atsakė, kad vienareikšmio atsakymo nėra.

"Sovietmečiu chorams neskaudėjo galvos dėl finansavimo, tačiau buvo stipri repertuaro kontrolė. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beje, mūsų choro vadovas sugebėjo ir sovietmečiu parengti programą, skirtą Maironiui. Toje programoje dalyvaudavo net garsūs skaitovai... Dabar mūsų repertuaras orientuotas į klasikinius kūrinius, sakralinę muziką", – aiškino moteris.

Margaspalvė kasdienybė

Choro prezidentė VU Kauno humanitarinio fakulteto daktarė Dalia Kriščiūnienė į "Leliumai" atėjo prieš 26 metus su vyru Algirdu tradiciniu šio choro nariams keliu – tiesiai iš "Nemuno".

"Anuomet į repeticijas susirinkdavo apie 70 dainininkų, o dabar – 30. Nemanau, kad sumažėjo žmonių meilė dainai, tiesiog dabar daug daugiau dėmesio ir laiko skiriama darbui. Tačiau kolektyvo draugiškumas, profesionalumas nepriklauso nuo jo narių kiekio. Kasmet puoselėjama ne tik muzikinė choristų dainavimo, bet ir kasdienė kultūra, dalyvaujant susitikimuose, pavyzdžiui, su žymiais žmonėmis. Mūsų bendrystė bręsta ir išvykose, bendrai planuojamose kelionėse", – kalbėjo choro prezidentė.

Chorai neturi ateities?

Muzikos pedagogas prof. A.Petrauskas visą savo gyvenimą paskyrė chorams – jiems vadovaudamas nuo 1959 m. kartu su choristais sovietmečiu yra tapęs respublikinių konkursų nugalėtoju, o 1972 m. įkūręs "Leliumai", du kartus su šiuo choru pelnė absoliučiai geriausio Lietuvoje mišraus choro titulą, užėmė trečią vietą tarptautiniame chorų festivalyje Korke (Airija).

"Leliumai" koncertavo ir koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, tačiau visą repertuarą, kurį sudaro šimtai kūrinių, gali pateikti tik savo šalyje per dainų šventės, įvairius renginius, koncertus bažnyčiose.

Tačiau A.Petrauskui rūpi ne vien "Leliumai", bet ir kitų chorų Lietuvoje ateitis. "Jau daugel metų organizuoju moksleivių mišrių chorų konkursus mūsų šalyje ir galiu pasakyti – mūsų dainų šventės nebeturi ateities: iš 1300 mokyklų ir gimnazijų Lietuvoje teliko 27 chorai. Tai liūdnas valstybės požiūrio į šį mūsų kultūros klodą rezultatas", – konstatavo maestro ir pridūrė, kad muzikos pasaulis ypač vertina pastangas palaikyti mokyklų chorus. Antai įvertinęs A.Petrausko sumanymo svarbą, vieną iš minėtų moksleivių chorų konkursų savo kūriniu "Serenada" parėmė garsusis kompozitorius Radionas Ščedrinas.