D. Kepenis žino, kiek sveria milijonas

Sveikuolių vadas jaučiasi įveikęs išbandymus pinigais, rožinėmis svajonėmis ir vaikystės draugų patyčiomis

Lietuvos sveikatingumo guru vadinamas 55 metų Dainius Kepenis dabartiniu savo gyvenimu patenkintas: „Viską turiu: du sūnus, anūką, medžių prisodinau ir dar sodinsiu, namą pasistačiau.“

Į naująjį būstą su žmona persikraustė per Kalėdas. „Pats virinau, grindis klojau, teko ir betonuoti“, – pasididžiavimo šypsena nušvietė Palangos sveikatos mokyklos vadovo veidą.

Namą šeima pasistatė paėmusi paskolą – užstatė, o vėliau pardavė butą, atsisveikino su sodu, garažu. Rizika pasitvirtino – Kepenių namas pajūryje šiandien didelės vertės. Tačiau D.Kepeniui pažįstamas ir finansinio kracho kartėlis. Naujuosius jam yra tekę sutikti su 20 litų kišenėje.

Supranta apkūniųjų vargus

Kūno kultūros institutą baigusiam D.Kepeniui teko ragauti ir trenerio, ir valdininko duonos. Paties įkurtai Sveikatos mokyklai beveik 20 metų vadovaujantis vyras prisistato paprastai: sveikatos mokytojas.

Vaikystėje kentęs bendraamžių patyčias dėl apkūnumo D.Kepenis sugebėjo įveikti kompleksus. Su antsvoriu teko grumtis ir vėliau, tad energija trykštantis, ledinę jūrą prisijaukinęs 55 metų vyras neslepia puikiai išmanantis norinčiųjų sulieknėti bėdas.

D.Kepenis tikino atradęs paprastą tiesą: „Svarbu, kad žmogus užsiimtų ta veikla, kuriai yra pašauktas. Tuomet jis jausis puikiai.“

„Matau daugybę žmonių, kuriuos per gyvenimą veda atsitiktinė sėkmė ar blaško netikėtumai, – kalbėjo D.Kepenis. – Jie jaučiasi nesaugūs, neramūs, todėl trokšta užsimiršti – prisiryti maisto, prisigerti, prisirūkyti.“

Polinkis tukti – giminės palikimas

Jo giminėje būta nemažai nutukusių žmonių. Tėvas svėrė beveik pusantro šimto kilogramų. D.Kepenis aiškino paveldėjęs polinkį pilnėti greičiau nei kiti. Norėdamas kontroliuoti svorį, daug metų kasdien nubėgdavo po 10 kilometrų. Dabar jis ypatingą dėmesį skiria jogos pratimams.

„Vaikystėje mane pravardžiavo ir Storu, ir Žirniu. Užgauliojimus skaudžiai išgyvenau. Daug svorio numečiau mokyklos laikais, kai išoperavo apendicitą. Tada ėmiau intensyviai sportuoti“, – prisiminė D.Kepenis.

Išvydę jo nuotraukas, darytas prieš 25 metus, daugelis jį, dabar sveriantį 77 kilogramus, sunkiai pažintų. Tuomet Palangoje Sporto komiteto pirmininku dirbęs D.Kepenis svėrė beveik 90 kilogramų.

Kartą per susitikimą su gyventojais kūno kultūra kurorte turėjęs rūpintis D.Kepenis agitavo žmones dalyvauti bėgimo būrelyje. „Gerai šneki, o ar gali švarko sagą užsisegti?“ – metė man repliką viena moteris. Įtraukiau pilvą, bet švarko medžiaga buvo labai įtempta...“ – prisiminė D.Kepenis. Tada jis suprato, kad reikia kažką radikaliai keisti.

Žmona išvarė sportuoti

Svorį mesti nutaręs D.Kepenis vis atidėliojo žygį į sporto salę. Neiškentusi įsikišo žmona Regina.

„Vieną rytą ji mane išstūmė iš lovos ir tarė: „Eik pasportuoti. Storas jau, negražus, užtenka čia tau tik šnekėti, – pasakojo D.Kepenis. – Sukaupiau jėgas ir išsirengiau sportuoti. Bėgdamas iki salės turėjau tris kartus pailsėti, nes uždusau.“

Po poros mėnesių treniruočių D.Kepenis jau lengvai įveikdavo kelis kilometrus ristele. Po metų numetė 15 kilogramų ir iš Palangos atbėgo į Klaipėdą.

Būdamas 37-erių Niujorko maratone D.Kepenis užėmė 750-ąją vietą iš daugiau nei 20 tūkstančių bėgikų, o iš visų dalyvavusių lietuvių buvo pirmas. „Dalyvio diplomas, kurį parsivežiau, man buvo brangesnis už aukštojo mokslo diplomą“, – šypsojosi D.Kepenis.

Kaip magnetas traukia moteris

Maždaug trys ketvirtadaliai Sveikatos mokyklos ugdytinių – moterys. Sveikatos mokyklos vadovo teigimu, jos – labiau disciplinuotos. Vyrai dažniau užkerta lašinių, išgeria alaus. „Moterys nori patikti, stengiasi būti pasitempusios. Juk vienai moteriai tenka trečdalis ar pusė vyro Lietuvoje. Šimtai tūkstančių dailiosios lyties atstovių yra vienišos. Vyrai arba mirę, arba visiškai nupiepę“, – skėstelėjo rankomis pašnekovas.

Iš moterų, kurios atvyksta į Palangą semtis sveikatos, D.Kepenis yra išgirdęs ne vieną meilės prisipažinimą. „Pažvelkit, kiek turiu žilų plaukų. Sakoma, kad kiekvienas žilas plaukas – tai praleista proga“, – juokėsi Svei