– Kaune sausio 21 d. įvyks Jūsų, D. Žvirblio ir J. Krivicko koncertas. Kas suvedė Domantą Razauską, Darių Žvirblį ir Joną Krivicką? Likimas? Bendras tikslas? Ilgalaikis projektas? Draugystė?

– Klausimas, į kurį sunku atsakyti keliais sakiniais. Su Kreivu mane sieja draugystė jau daugiau nei 17 metų, dar tada kai grodavau gatvėse, Kreivas jau buvo žinomas tarp gitaristų. Esu jo gerbėjas, rimtai. Kaip ir esu Dariaus gerbėjas. Ir čia ne padlaižiavimas. Tikrai ne visų draugų kūryba man artima, tačiau šių dviejų džentelmenų darbai įkvepia mane patį. Dabar Jonas groja mano grupėje solo gitara. Pasiilgau gitarinio skambesio, nes iš visų pusių mane ilgą laiką lydi smuikai, fleitos, dūdos, akordeonai. Pasiilgau to paprasto, kartais net primityvaus geležinių stygų skambesio. Todėl kai pradžioje mums pasiūlė daryti koncertą kartu su Dariumi, netrukome prikalbinti groti kartu būtent Kreivą.

– Koncertas „Kalbanti muzika“ skatins klausytojo ir atlikėjų dialogą. Ar nėra sunku kalbėti apie save, ar lengviau save išreikšti per muziką?

– Iš vienos pusės tai malonu – paglosto ir taip nuglostytą ego. Iš kitos pusės tai absurdiška ir keista. Iš trečios pusės – gali smagiai primeluoti. Tačiau monologas man niekada nebuvo įdomus. Smalsus dialogas. Aš mėgstu paprastai sėdėti ir kalbėtis su man įdomiais žmonėmis, o ne kalbėti apie save. Labai tikiuosi, jog taip ir išeis.

– Ar kurdamas muziką ir tekstus, ieškote atokių kampelių, ar aplinka Jūsų kūrybai neturi didelės įtakos?

– Nėra nieko, kas neturėtų ar negalėtų turėti įtakos. Visiškai nieko.

– Rašote apžvalgas apie muziką ir atlikėjus, o savo dainų ar klausotės?

– Ne, kaip Johnny Deppas nėra matęs nei vieno filmo su savimi, taip aš sunkiai galiu klausytis savo paties dainų. Aš jų prisiklausau, kai dainuoju. Jei išgirstu per radiją, iškart perjungiu. Jei išgirstu dainuojant ką nors kitą – pasijuntu nejaukiai ir noriu išeiti iš kambario. Lyg aptarinėtų kas nuogą kūną pačiam kūnui girdint. Nors turiu pabrėžti, kad daugumos dainų autoriaus aš nebepažįstu.

– Turite ir esate turėjęs daug bendrų muzikinių projektų su įvairiais atlikėjais: E. Sirvydyte, K. Smoriginu, A. Zalieska ir kt. Ar yra toks atlikėjas Lietuvoje, su kuriuo neteko, tačiau norėtumėte sugroti vienoje scenoje?

Niekada pats nesiveržiau į tokius projektus ir niekada jie nebūdavo mano asmeninė iniciatyva. Kaip jau sakiau – dialogas man įdomus. Bet iki tam tikro lygio. Dar įdomiau kurti muziką, garsus nebūnant dėmesio centre. Tačiau tokių pasiūlymų gaunu labai retai. Todėl baisiai džiaugiuosi tuo, ką darom su poetu Vytautu Stankum ir kolegom muzikantais. Improvizuoti gyvi garsai, elektronika ir Vyto eilės. Mano galvoje gimsta labai daug muzikos ir garsų, kurių aš negaliu paversti dainomis ar atlikti akustine gitara. Todėl man būtų labai įdomu instrumentinis garsinis albumas, ar muzika kinui, spektakliui, arba poezijai. Kažką panašaus bandome dabar sukurti savo kitų metų dešimtmečio koncertams su Sauliumi Petreikiu. Žiūrėsim, kas išeis.

– Rašote apžvalgas „Bernardinuose“, dirbate LRT radijuje ir vedate laidą „Pakartot“, aktyviai koncertuojate, repetuojate. Iš šono žvelgiant, atrodo kad Jūsų visas gyvenimas sukasi aplink ir kartu su muzika. Ar yra kas nors, kas panašiai hipnotizuotų ir jeigu ne muzika, tai kas galėtų būti Jūsų pašaukimu?

– Oi, bet kas. Kinas, knygos, kompiuteriniai žaidimai, taip pat galėčiau būti neblogas barmenas.

– Artėja gražiausios metų šventės ir metų sandūra. Ar specialiai tam ruošiatės? Ar turite tokių tradicijų, kurias reikia padaryti iki metų pabaigos?

– Ne, jokių specialių ritualų, nieko, ko nedarytų kiekvienas žmogus. Gal tik laikas iki švenčių būna labiau apkrautas nei kitų. Nors neseniai kalbėjau su bičiuliu kunigu, sakė jis man, kad mes muzikantai išties dar nežinom, ką reiškia būti užimtam prieš ir per šventes! Todėl pačios šventės – ramios ir paprastos, šeimos rate. Naujųjų metų sutikti paprastai bėgu kur nors, kur mažiau žmonių, blyksčių, petardų. Į kokią trobą pas draugus ar panašiai.

– Ar turite kūrybinių iššūkių kitiems metams? Gal Jūsų gerbėjai gali tikėtis staigmenų?

– Iššūkių, ačiūdie, neturiu. Su Sauliumi Petreikiu keliais koncertais pavasarį Vilniuje bei Kaune pažymėsime 10 metų kartu buvimo scenoje jubiliejų. Tai bus kiek kitokie koncertai, kartu dirba šviesų dailininkas, ieškome kitokių garsų skaitmeninėje erdvėje. Jau yra kas derina naujus koncertus už Atlanto. O kas toliau? Svarbiausia nesikartoti. Kad bus kas nors nauja – neabejoju. Viskas kitaip? O kaip gi!

– Gal norite tarti šventinį žodį savo gerbėjams, kurie su nekantrumu laukia Jūsų pasirodymo?

– Visus jus labai mylime, tik dėl jūsų koncertuojame. Bent jau aš. Jei niekam nebūtų įdomu, greičiausiai susirasčiau kokį paprastą darbą ir gročiau vienas sau vakarais. Tad ačiū jums už tai, kad mums nereikia keltis anksti ryte į darbą, o vakarus, naktis galime leisti kartu. Ir jaukių Šventų Kalėdų!