Jau penkeri metai, kai su sūnumi Majumi Niujorke gyvena naują mylimąjį turinti ir gemologijos institutą baigusi Giedrė Rusytė. Grįžti į gimtąjį kraštą neplanuoja, nors akcentuoja, kad Lietuva – jos namai.

Sužavėjo „Žalgirio“ arena

– Giedre, už kiek jus nupirko, kad neseniai, nors ir trumpai, Lietuvoje buvusi, atvykote į M.A.M.A. apdovanojimų ceremoniją?

– Labai daug, nes, įsivaizduokite, atskridau, – nusijuokė prieš pat dūzges naktiniame klube po M.A.M.A. linksmai nusiteikusi Giedrė. – Bet honorarų atskleisti negalima. Tai buvo palankiai susidėliojęs sandoris tiek man, tiek organizatoriams.

– Nejau pinigai jums svarbiausi?

– Juokaujate? Meluočiau, teigdama, kad jie nieko nereiškia. Jie suteikia laisvės, bet tikrai – ne svarbiausi. Pinigai – trapu, jų yra, bet jų gali ir nebūti.

– Atrodo, pirmą kartą apsilankėte Kauno „Žalgirio“ arenoje...

– Dar vykdama į repeticijas klausiau, kur garsioji arena? Pamačiusi buvau labai maloniai nustebinta. Super! Kaunas gražėja. Tai man nuolat sako čia gyvenantis ir Kauną mylintis mano brolis. Žinau, kad dar įspūdingiau arenoje, kai žaidžia „Žalgiris“.

– Ranką prie širdies pridėjusi pasakykite, ar dar kelia Kaunas sentimentų? Ne vienas žmogus, pagyvenęs megapolyje, neretai tampa abejingas gimtajam miestui.

– Nesu sentimentalus žmogus. Ir situacijos nedramatizuoju. Niujorke gyvenu, ten mano šeima – sūnus. Čia – namai, kur grįžtu. Kaunas – tarsi nuvažiuoti pas mamą.

Tapo stipresnė ir racionalesnė

– Esate iš tų, kurie labiau pasveria protu, logika, nei vadovaujasi jausmais ar emocijomis?

– Kai reikia pasirinkti, esu racionalesnė. Bet esu jautrus ir jausmingas žmogus.

– Emocijas slepiate po kauke?

– Gal. Nors labiau pasikliaunu savo intuicija.

– Pamenu, kai dar su jauduliu JAV ambasadoje laukėte vizos. Dabar Niujorke gyvenate jau penkerius metus. Kaip apibūdintumėte dabartinę būseną?

– Jaučiuosi labai gerai, esu patenkinta savo gyvenimu ten ir džiaugiuosi galimybe grįžti į Lietuvą.

– Niujorkas – dangoraižių miestas, daug žmonių gyvena aukštybėse ar bent ten vykdami apie tai svajoja. Teko pabūti žemai?

– Esu labai laiminga ir už tai mintyse dėkoju kiekvieną dieną. Džiaugiuosi, kad niekad neleidau savęs sugniuždyti. Beje, kas yra žemai? Sveikata mano gera, sūnus – puikus, artimieji sveiki, o visa kita – tik detalės.

– Ką jums davė Niujorkas?

– Užaugau, tapau dar stipresnė, racionalesnė, prasiplėtė akiratis.

– Vis dėlto kiekvienos atidarytos durys ir tai, kas gauta, kažką uždaro, kažką atima.

– Niujorkas atėmė nerūpestingas naktis, miegą iki 11–12 valandos dienos.

– Neslėpsiu, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje neblogai gyvenusi, švytėjusi, televizijos veidu buvusi Giedrė tarsi nuo kažko bėgo į Niujorką.

– Nebėgau nuo nieko, tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Norėjosi pokyčių. Atsiradus galimybei tuo pasinaudojau.

– Koks auga ledo ritulio treniruotes lankantis ir angliškai kalbėti su mama norintis aštuonerių metų Majus?

– Nuostabus. Aišku, tai sako akla mamos meilė.

– Kokią pagrindinę pamoką jam diegiate?

– Kiekvieną dieną – pagarbą kitam žmogui.

Dirbo ir su Rihanna

– Tiesa, kad Rusytė jau oficialiai tapo deimantų eksperte?

– Taip. Sena išsipildžiusi svajonė, galvojus šiek tiek apie ateitį...

– ...oi, moterys, žinoma, myli deimantus...

– (Šypsosi) Labai žavinga profesija. Niujorke baigiau Gemologijos institutą ir tapau diplomuota gemologe. Kaip juokauju, kiekvieną dieną žaidžiu su brangakmeniais. Kas gali būti geriau?

– Kas gali būti geriau? Giedre, dabar pagalvosime...

– .. kad esu materialistė? Kalbu ne apie turtus, ne apie deimantus. Gemologija – labai įdomus mokslas. Pasidomėkite akmenimis. Tai – ne tik brangakmeniai.

– Nemanote, kad tai – tik tuštybė? Daug kas iš vadinamojo Lietuvos elito puikuojasi firminiais drabužiais ir deimantais, o sužinoję, kad tai – tik turkiškos ar kiniškos kopijos ir ne deimantas, bet cirkonis, jų atsikratytų. Juk jiems svarbu tik vardas ir noras pasipuikuoti?

– Tikiuosi, kad Lietuvoje juvelyrai žmonių neapgaudinėja. Ar tai – tuštybė? Labai asmeniška. Deimantas simbolizuoja sužadėtuves, gilesnius, gražius jausmus, meilę, amžinybę, įsipareigojimus. Juos dovanojame savo vaikams, tikėdamiesi, kad tai – išliekamoji vertė, todėl tradiciškai perduodame iš kartos į kartą.

Tik siauro požiūrio žmogus galvos, kad tai – tuštybė. Dažnai taip galvoja žmonės, kurie negali jų turėti ir tampa pikti, pavydūs. Bet tapę jų savininkais labai greitai pakeičia nuomonę. Be to, moterys deimantais džiaugiasi.

– Tai nebus nuostabos, kai vieną dieną bus atidarytas G.Rusytės deimantų butikas ir jame skambės Rihannos žodžiai „Shine bright like a diamond“?

– Ir ten, ir čia atidarysiu, – juokiasi. – Beje, su Rihanna mūsų kompanija turėjo darbo reikalų, kūrė jos singlui apyrankes su deimantais.

– Kokia ji? Žvaigždės yra žvaigždės? Spindi žemėje, manydamos, kad žvelgia iš dangaus į likusiuosius apačioje?

– Išties ji paprasta, nuoširdi mergina.

Patinka žemesni vyrai

– Deimantai, sužadėtuvės. Ar yra jų ryšys su asmeniniu gyvenimu? Nenorėjusi gyventi auksiniame narvelyje su itin turtingu verslininku jūs dabar turite mylimąjį. Jūs jau susižadėjote?

– Ne, čia nėra jokio ryšio. Bet mylimąjį turiu. Kas jis? Tegul tai būna paslaptingas svajonių jaunikis. Jis ne niujorkietis, o prancūzas.

– Ir jis žemesnis už jus?

– Taip, – juokiasi. – Man patinka žemesni vyrai. Tikriausiai toks likimas, nors nesirenku vyro nei pagal ūgį, nei pagal grožį.

– Beje, daug kas stebisi, kodėl apsinuoginusi pozavote žurnalui „Playboy“? Norėjote pasipuikuoti grožiu?

– O kodėl nereikėjo? Kodėl ne? Kodėl reikia eiti į televiziją? Kam fotografuotis žurnalui, kam reikėjo važiuoti į Niujorką, jei gerai Lietuvoje? Kam užsivilkti gražią suknelę? Kam vilkėti kostiumu, jei gali eiti su treningu? Kam, kam, kam?

– Atsakote kaip žydas: klausimu į klausimą.

– Aš žydų versle, geros pamokos, – juokiasi, užsimindama apie darbą su deimantais.

– Jūs ne iš tų žmonių, kurie savęs bent kartą gyvenime paklausė, kokia gyvenimo prasmė, ką galiu palikti po savęs?

– Man tai svarbu, bet toks klausimas niekada nekilo. Kam gyvenu? Kodėl? Nešvaistau laiko atsakymams į šiuos klausimus. Gyvenu todėl, kad gyvenu. Šiuo metu, šią akimirką, tikėdamasi šviesesnio rytojaus. O kaip bus, niekas nežinom.

– Jei kas nors paklaustų, kokiu savo gyvenimo įvykiu ar nuveiktu darbu labiausiai didžiuojatės?

– Kad pagimdžiau sūnų.

– Kokią jus galima įsivaizduoti dar po 10 metų?

– Tikiuosi, išliksiu tokia pati ir dar geresnė.

– JAV gyvenate jau penkerius metus, bet jūsų balse nesijaučia amerikietiško akcento, kurį neretai demonstruoja išeiviai, pabuvę ten vos metus kitus.

– Tai priklauso nuo aplinkybių, bet jie man nėra pavyzdys.

– Lietuva jums jau ir liks tik vieta, kur grįžti pas mamą? Giedrė jau susiejo amžinai gyvenimą su Niujorku?

– Nežinau, kaip susiklostys aplinkybės. Šiuo metu neplanuoju grįžti. Bet visada akcentuoju, kad Lietuva yra mano namai.