Bažnyčios taikiklyje

Pirmojo, 2009 m. festivalio reklaminė kampanija buvo palyginti kukli (na, aš asmeniškai pamenu tik plakatus Vilniuje, kuriame didelėmis raidėmis buvo parašyta „Sepultura“). Tačiau, nepaisant to, Anykščius sukaustė baimė – ėmė sklandyti gandai, kad miestą per renginį užplūs tūkstančiai metalistų. „Iš pradžių buvo kalbama apie 10 tūkst., vėliau šis skaičius išaugo iki 50 tūkst. Žinoma, mūsų pačių lūkesčiai buvo kuklesni, todėl panašūs gandai tik linksmino“, – su šypsena prisimena vienas festivalio įkūrėjų Vaidas Voronavičius, su bendraminčiais Akvile Andriuškaite, Giedriumi Gudaičiu ir Tadu Kazlausku dar 2007 m. pradėjęs gvildenti mintį surengti metalo muzikos open air‘ą.

Tačiau gandai buvo tik smulkmena, palyginti su bažnyčios reakcija. Pirmiausia Panevėžio vyskupas parašė elektroninį laišką Anykščių klebonui, kuriame skatino uždrausti festivalį arba bent jau priversti organizatorius atšaukti „satanistinės“ grupės „Sepultura“ pasirodymą.

Negana to, atvirą laišką žiniasklaidos priemonėms išplatino Lietuvos egzorcistų asociacija – organizatoriai stebėjosi pirmąkart apie tokią tik ir išgirdę. „Patys „Sepultura“ nariai save apibūdina kaip mirties grupę. Ar mums reikia mirties propagandos? Ar mes puoselėjame žmogiškąjį asmenį ugdantį dvasinį klimatą ar destruktyvią depresijos kultūrą?“ – buvo rašoma laiške. Negana to, egzorcistai ragino susitelkti tikinčiuosius bendrai rožinio maldai, kad „Švč. Mergelė Marija apsaugotų Lietuvos jaunimą nuo destrukcijos bei kreiptų į Viešpatį Jėzų Kristų“.

Nepaisant tokio spaudimo, miesto valdžia leido rengti „Devilstone“. Tačiau valdininkų, gyventojų, bažnyčios ir kitų institucijų požiūris į festivalį gerokai pasunkino ir taip nelengvą organizacijos naštą. „Visi labai mūsų bijojo, nenorėjo, kad darytume renginį čia, kėlė daug sąlygų, buvo labai atsargūs. Gyventojai vieni kitus gąsdino, ragino neiti į miestą festivalio dienomis arba iš viso iš jo išvažiuoti, kad negirdėtų triukšmo. Policija buvo labai atsargi, nepatikli ir kruopšti. Jos buvo labai daug – suvažiavo turbūt visos Utenos apskrities angelai sargai, o Anykščių kapinės buvo saugomos nuo pat festivalio pradžios iki pabaigos (nuo festivalio iki kapinių nedidelis atstumas)“, – pasakoja V.Voronavičius.

Jis neslepia, kad renginys buvo nuostolingas, jame apsilankė vos 1,5 tūkst. metalo gerbėjų. Nepaisant to, pirmasis „Velnio akmuo“ praėjo be jokių incidentų – organizatoriams priekaištų neturėjo nei miesto valdžia, nei klebonas. Su nostalgija jis prisimena pirmojo renginio pabaigą, kai sekmadienio paryčiais įspūdžiais dalijosi su festivalio komanda bei afterparty su „Sepultura“ nariais viename Anykščių bare. „Juokingiausia buvo pati pabaiga – kai muzikantai ruošdamiesi išvykti iš slėnio paprašė veno (mikroautobuso) ir kažkas ne taip supratęs jiems atnešė feną (plaukų džiovintuvą). Šiaip „Sepultura“ Anykščiuose laiką leido gerai – ne sėdėjo viešbutyje, o lankė vietos barus, netgi prie Puntuko buvo nuvažiavę“, – atskleidžia „Devilstone“ organizatorius.

Kiaulės galvos, kryžiai ir maudynės kraujyje

2010-aisiais vykęs antrasis „Devilstone“ buvo karštas visomis prasmėmis. Vaidas juokauja, kad geriausia grupė tais metais buvo Šventosios upė, kurioje plieskiant 33 laipsnių karščiui gaivinosi tiek žiūrovai, tiek organizatoriai.

Karščiausio pasirodymo titulas tais metais be konkurencijos atiteko norvegų grupės „Mayhem“ numeriui: muzikantai išėjo į sceną pasipuošę liturginiais drabužiais, be to, į sceną atsinešė kiaulių galvų, kurias mėtė į publiką. „Pamėginkite įsivaizduoti: „Mayhem“ frontmenas pasirodymo metu sviedžia kiaulės galvą į publiką. Ta galva pataiko latviui į galvą. Mūsų medikai taiso latvio galvą. Mes vėliau juokaudami sakėme, kad festivalio rekvizitas netyčia atsitrenkė į latvio galvą. Beje, iš kur mayhemai tas kiaulės galvas gavo – neįsivaizduoju“, – juokiasi V.Voronavičius.

Norvegų pasirodymas supykdė tą patį Anykščių Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčios (ji puikuojasi mūsų viršelyje) kleboną, kuris buvo įsitikinęs, kad norvegų išėjimas į sceną apsirengus liturginiais drabužiais ir dar su kryžiumi rankose įžeidė tikinčiųjų jausmus, todėl dėl šio įvykio kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Į įvykių sūkurį įsitraukė net Norvegijos ambasada, kuri kaip festivalio partnerė finansavo šios black metal grupės pasirodymą festivalyje. Viskas baigėsi laimingai (beje, tik 2012 m. teismas nusprendė, kad tikinčiųjų jausmai įžeisti nebuvo – aut. past.), išskyrus tai, kad antrasis festivalis taip pat buvo nuostolingas.

2011-ųjų „Velnio akmens“ skandalistų laurai priklauso švedų grupei „Ondskapt“. Šis metalo kolektyvas kartu atsivežė kitos grupės „Lifelover“ vokalistą Kimą ir dar prieš atvykdamas užsiprašė daug kraujo. Tikro kraujo. „Kažkas iš mūsų komandos suorganizavo to kraujo iš vietos skerdyklos. Kraujas kibirais atkeliavo į festivalį. Kimas jame išsimaudė, užlipo ant scenos nuogas, dvokiantis ir kruvinas. Surengęs performansą dar ilgai blaškėsi užkulisiuose. Net kitų grupių muzikantai buvo dėl to . Pasiimi vietos laikraštį, o ten pirmame puslapyje kruvinas nuogas vokalistas, kažkokiais skarmalais apsirengę muzikantai ir parašas: „Velnio Akmuo, antroji diena, Anykščiai.“ Anykščių žmonės to nebuvo matę. Čia tau ne SEL su robotu. Čia black metal, tikras kraujas, dvokas, nuogybės, jokios cenzūros ir pikta pikta muzika. Ne apie meilę“, – šypteli V.Voronavičius, prisiminęs bene patį skandalingiausią „Devilstone“ epizodą, kuris sulaukė nemažo dėmesio tiek vietos, tiek respublikinėse žiniasklaidos priemonėse.

Žinoma, tuo pasirodymu nesidžiaugė ir miesto valdžia bei bažnyčios atstovai. „Mes niekada nenorėjome nieko erzinti – nei bažnyčios, nei miestiečių. Tiesiog per pirmuosius trejus metus pasitaikė tokių radikalių grupių, kurios prisicirkino. Užtat po 2011 m. festivalio miesto valdžiai pažadėjome, kad visus radikalius performansus ateityje susiderinsime su miestu ir informuosime iš anksto. Pažadėjome, kad darysime viską, jog neįžeistume tikinčiųjų jausmų. Natūraliai susiklostė, kad tokių radikalių grupių lyg ir nebeturėjome“, – kalba V.Voronavičius.

Ne tik metalas

O štai nuo 2012 m. iki dabar „Devilstone“ organizatoriai savotiškai erzina ne kunigus, o savo ištikimiausius gerbėjus metalistus, kasmet įrengdami Rytų sceną, kurioje skamba „lengvesnė“ muzika – įvairių stilių rokas. „Norėjome plėstis, o su viena scena to nepadarysi. Tad natūraliai atsirado Rytų scena, kuri užpildo tam tikrą nišą. Tokios muzikos grupių joks kitas festivalis į Lietuvą neveža. Mūsų lojali publika, žinoma, supyko, buvo pasirodymų Rytų scenoje, kurių klausėsi ir vienas žmogus. Plakė klavišais internetuose, vadino mus „Roko Naktys II“. Net kelis metus tas „Roko Naktys II“ buvo gyvas folkloras festivalyje“, – prisimena Vaidas.

Pasak jo, be šios scenos „Devilstone“ dabar neįsivaizduojamas: „Festivalį atranda roko muzikos gerbėjai, kuriems metalas yra galbūt per sunki muzika. Atmosfera gerėja, daugėja veiklų, margėja publika, visi laimingi. Bet kokiu atveju, į mūsų festivalį renkasi žmonės, kurie klausosi gitaros muzikos. Vieni mėgsta vien roko muziką, kiti – vien metalą, dar kiti – ir roką, ir metalą. Šie abu žanrai visada buvo šalia ir tai yra ta pati gitaros muzika. Tik viena lengvesnė, kita sunkesnė.“

Paklausti, kokia yra festivalio vizija ir kaip įsivaizduoja „Devilstone“ ateitį, organizatoriai pirmiausia pamini festivalio šūkiu tapusią frazę: „Ekstremalus rokenrolas.“ „Ekstremalus rokenrolas – tai ne žinomų hitų rinktinė. Muzika evoliucionuoja, alternatyvos veidas keičiasi, progresuoja ir „Devilstone“. Alternatyva yra tai, kas laužo dabarties status quo. 9-ajame dešimtmetyje atsakas į bitlus ir disco buvo hardcore. Dabarties atsakas į lengvai nuspėjamas pavargusias dainas su priedainiais yra instrumentinis avangardas ir stilių salotos, taip pat – intelektuali elektroninė muzika. Dėl šios priežasties gimė ir „Barbablu“ bei klubo „Kablys“ scenos“, –  į pokalbį įsijungia už festivalio komunikaciją atsakinga Giedrė Matulaitytė.

V.Voronavičiaus teigimu, „Devilstone“ nebe pirmus metus bando ieškoti ir ateities talentų – grupių, kurios turi potencialo ateityje tapti žvaigždėmis, bet dar yra įperkamos. „Mes norime šiame regione (maždaug 1 000 km spinduliu nuo Anykščių) kurti svarbiausią, reikšmingiausią ir aktualiausią alternatyviosios muzikos festivalį, su daug meno, unikaliomis pramogomis, puikiu maisto asortimentu, sklandžiai organizuotą ir su labai gera publika. Norime Lietuvoje išvystyti didelį ir kokybišką alternatyvos festivalį, kuriame yra velnioniškai daug geros muzikos ir originalaus meno. Tikro meno, o ne menkaverčių pramogų“, – festivalio viziją piešia organizatorius.

DIDŽIAUSIOS DEVILSTONE 2018 ŽVAIGŽDĖS:

„PREOCCUPATIONS“ (Kanada) Indie / Psychedelic / Post-punk

Svajingi, bet kieti, hipnotizuojantys, bet intensyvūs. Tai kanadiečių ketvertas, laužantis sintezatoriais papildyto post-punk standartą su eksperimentine taktika, sodriu atmosferiškumu bei mįslingu disonansu.

MARDUK (Švedija) Black metal klasika

Agresyvus, triukšmingas, šiurkštus, šaltas, švininis, kruvinas ir epiškas black metal. Naujo švedų albumo „Viktoria“ išleidimo data – birželis, tad „Devilstone“ festivalyje bus ir istorinių, ir visai šviežių black metal kompozicijų.

ICEAGE (Danija) Purvinas poetiškas rock

Paslaptingi, paniurę, tačiau ekspresyvūs danai ICEAGE kuria dramatišką tamsios masės prisodrintą rokenrolą. Išlipę iš sausakimšų pogrindžio rūsių, šiandien ICEAGE užkariauja didžiausius festivalius ir į Rytų sceną atvyksta su šiemet išleisto albumo „Beyondless“ premjera.

BRUTUS (Belgija) Punk-core / Post-agressive

Jų muzika stebina savo emocionalumu, hardcore agresyvumu, postrokinėmis gitarų partijomis. Esminė figūra čia – dainuojanti būgnininkė Stefanie, galinti prikaustyti dėmesį net jei vyktų žemės drebėjimas.

BOY HARSHER (JAV) Darkwave / EBM / Minimal synth

Tamsi elektronika. Gotiškas techno, kai kurių įvardijamas kaip darkwave. Paprasta, bet efektyvi formulė, kuria vadovaudamasis duetas iš JAV per ketverius metus spėjo užkariauti tamsias šokių aikšteles ir dar tamsesnes širdis visame pasaulyje.

MASINĖ HIPNOZĖ

Didelis dėmesys dešimtajame „Devilstone“ skiriamas  ir menų programai. Į šią spalvingą festivalio zoną kviečiami įsitraukti visi, kurie nesibaido spalvų, ieško erdvės saviraiškai, kuriuos festivalio metu pagauna įkvėpimas. Čia galima pasipuošti corpsepaint‘u ar kūno piešiniais belaukiant mėgstamos grupės, nusipiešti savo palapinės vėliavą, pasižvalgyti po meno paraštes ir menininkų fantazijų pasaulį, gal net paklausyti ar perskaityti savo kūrybos fragmentą improvizuotame naktiniame slemerių susibūrime. Šių metų „Masinės hipnozės“ tema – „Uždrausta“.

JOANO CORNELLÀ PARODA

Joanas Cornellà yra iliustratorius ir komiksų meistras, kurio kūryboje dominuoja siurrealus juodasis humoras. Kanibalizmo, smurto, infanticido, savižudybės, amputacijos bei kitas specifiškas temas Cornellà paišo akį rėžiančiomis bei saldžiai pastelinėmis spalvomis. Lengvai atpažįstami jo personažai plačiai, bet tuščiai šypsosi net ir esant žiauriausiai situacijai, o toks sarkazmas norom nenorom priverčia šypsotis ir žiūrovą.

„Devilstone“ ir J.Cornellà – svajonių duetas, kurį suporuoti organizatoriai stengėsi ne vienus metus. Pagaliau pavyko – pasižiūrėti ir įsigyti milijoninės auditorijos garbinamo ispanų menininko darbų bei atributikos bus galima nuo liepos 13 d. 15 val. Nemokama paroda Anykščių viešojoje bibliotekoje veiks iki rugpjūčio 13 d.

Šiemet „Devilstone“ bus galima pamatyti daugiau nei 50 madingo roko, ekstremalaus metalo ir originalaus skambesio elektronikos pasirodymų iš įvairių pasaulio taškų. Keturias dienas penkiose scenose skambės ir tai, kas šiuo metu aktualiausia Lietuvos alternatyviojoje scenoje. Festivalis tradiciškai pateiks ir vizualaus turinio: parodos, performansai, kino seansai ir kitos veiklos – neatsiejama „Devilstone“ dalis.