Ar lietuviai žiūrėtų animacinį serialą, jei jo pagrindinė tema būtų maistas? Abejotina. O Japonijoje tokie serialai populiarūs – egzistuoja net atskira maisto animacijos rūšis.

Tačiau tai, kad Lietuvoje yra daug savitu stiliumi išsiskiriančios japonų animacijos mylėtojų, buvo galima įsitikinti apsilankius Japonijos ambasados Lietuvoje organizuotoje šios šalies animacinio serialo apie maistą peržiūroje ir paskaitoje. Pusantro šimto moksleiviško amžiaus jaunuolių bandė susigrūsti į perpus mažiau žmonių talpinančią Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centro salę. Buvo girdėti kalbant žemaitiškai – dvi animacinių filmų personažų stiliumi apsirengusios šešiolikmetės prisipažino į renginį atvykusios iš Telšių.

"Prieš aštuonerius metus, kol Lietuvoje nerodė serialo "Sengoku", mūsų buvo gal 20, ir mes vieni kitus pažinojome. Dabar mūsų – jau apie porą tūkstančių", – japonų animacijos gerbėjus skaičiavo į renginį atskubėjęs Martas Bilinskas, Vilniaus dailės akademijoje studijuojantis animaciją.

Kaunietis prisipažino, kad tokį studijų pasirinkimą lėmė ankstyvas – dar vaikystėje prasidėjęs – susidomėjimas Tekančios saulės šalies multiplikaciniais filmais. "Pasaulį sužavėjo didžiaakiai, anatomiškai tikslūs herojai, puikūs charakteriai ir labai gerai išvystytas serialų veiksmas", – aiškino M.Bilinskas.

Menininkas įsitikinęs, kad japonų animatoriai metai iš metų besitęsiantiems serialams prie TV ir kompiuterių ekranų sugeba prikaustyti didžiules suaugusiųjų auditorijas ir dėl kitos priežasties – serialuose atspindimos aktualios suaugusiųjų gyvenimo temos: "Mangos, serialai kuriami visom įmanomomis temomis. Galima pasižiūrėti filmukų apie skirtingų profesijų atstovus – virėjus, paštininkus, ugniagesius ir panašiai. Taip kiekvienas serialuose randa kažką savo, artimo."

Martas sako pastebėjęs ir esminį skirtumą tarp holivudinės ir japonų animacijos: vakariečiai kaip įmanydami stengiasi kompiuteriais sukurti trimatį efektą, o japonai kompiuterius naudoja tam, kad sukurtų pieštinės animacijos įspūdį.

Kol kas Martas užsiima vadinamuoju fanartu – perpiešia jam labiausiai patikusius anime veikėjus. Šių dienų samurajė, robotas milžinas iš žaidimo Fei–Yen, blogiukė, fantastinė Bitė – kaunietis vardija prikeltus japonų serialų ir ta pačia stilistika paties sukurtus personažus. Šiandien vaikinas juos piešia ir komiksų knygeles kuria savo malonumui. Tačiau jis įsitikinęs, kad ateityje tai gali tapti gerai apmokama profesija.

Kas yra anime?

Šiuo terminu apibūdinama visame pasaulyje tarp įvairaus amžiaus grupių labai populiari japonų animacija, išsiskirianti savitu stiliumi ir veikėjų, aplinkos estetika. Paprastai animaciniai serialai Japonijoje gimsta pagal mangų knygas.

Mangos – gilias istorines tradicijas turintys japonų komiksai. Budistinis tikėjimas jau senovėje leido japonams švelniai pasijuokti iš savo dievų, ir vienuoliai šioje Rytų Azijos šalyje dar VI–VII a. popieriuje kūrė pirmąsias dievų karikatūras – mangas. Istorijų personažai – dievai, didvyriai, mitologinės būtybės. Vėliau komiksų tematika iš religinės persikėlė į pasaulietinę sferą.