"Skaitome" jos įkūrėjo žinutę apie toleranciją ir taiką visoms pasaulio religijoms. Tokia, sakoma, buvo pirmojo 1971 m. suvienytų Jungtinių Arabų Emyratų prezidento šeicho Zaido bin Sultano Al Nahajano vizija.

Kaip penki futbolo stadionai

Viešint JAE ir nuolat girdint apie didžiausius, gražiausius, keisčiausius, moderniausius ir brangiausius vietinės architektūros šedevrus, nejučia gali pavirsti skeptiku – na, kokiu čia dar dešimtuoju pasaulio stebuklu būsime apžavėti ryt ar poryt?!

Vis dėlto yra viena vieta šioje žmonių rankomis sukurtoje stebuklų žemėje, į kurią patekus norisi žemai nulenkti galvą. Apie ją šneka visi. Gal dėl to ir vėl norisi pavydžiai purkštauti, kad didingai Abu Dabio miesto salos prieigose stūksanti Didžioji šeicho Zaido mečetė galbūt neverta tų liaupsių, kuriomis ją kaskart apipina turistai.

Stebimės, kaip čia viskas paprasta, o drauge didinga.

Turime patikrinti savo akimis. Savo juslėmis. Todėl tiesiai iš Dubajaus laikome kryptį į JAE sostinę Abu Dabį. Išvystame ją, gražuolę, vos užvažiavę ant Šeicho Zaido tilto, jungiančio dirbtinę salą su žemynine dalimi. Sakoma, kad išskirtinio grožio architektūrinis šedevras – Didžioji šeicho Zaido mečetė (Sheikh Zayed Grand Mosque) – tai ne tik didžiausi islamo maldos namai šalyje, bet ir aštunti pagal dydį pasaulyje. Jos dydis prilygta penkiems futbolo stadionams, o vienu metu joje gali melstis net 40 tūkst. žmonių.

Paprasta ir didinga

Statome automobilį požemyje ir pasiduodame plaukiančių žmonių srautui – visi jie nori įsitikinti, kad žymaus Sirijos architekto Yousefo Abdelky suprojektuotai mečetei nėra lygių.

Pastato kompleksas apima daugiau kaip 12 ha plotą. Vos pakilę iš požemių (jų eskalatoriai sparčiai veža smalsuolių minias į mečetės prieigas), kaktomuša susiduriame su baltojo marmuro didybe. Kiekvienas mečetės dizaino elementas kruopščiai apgalvotas ir puikiai dera prie bendro vaizdo. Neišpasakytas grožis, kai leidžiantis saulei baltieji svogūnų formos karūnomis pasipuošę mečetės kupolai (jų čia yra net 82) palengva nusidažo švelniai rožine spalva…

Bandome gaudyti akimirką ir fotografuotis, deja, per daug įsijaučiame apkabindami vienas kitą per liemenį – pasirodo, netgi tokie nekalti artumai čia draudžiami. Mandagus apsaugininkas tuoj pribėga prie mūsų būrelio perspėti.

Tas atsitiktinis žmogaus iš šalies įsikišimas viską sustato į savo vietas. Užsižaidusius su fotoaparatu nejučia aplanko praregėjimas – ir ko išties čia atvažiavome?! Fotografuotis, filmuotis ar tiesiog pamėginti susikaupti judančių žmogeliukų jūroje ir įsijausti į gražią šeicho idėją – visų žmonių ir religijų lygybę prieš Kūrėją.

Prabanga: mečetės lubas puošia septyni iš paauksuoto nerūdijančio plieno bei žalvario pagaminti sietynai. R. Rožinskienės asmeninio archyvo nuotr.

Stebimės, kaip čia viskas paprasta, o drauge didinga. Kažkodėl tikėjomės auksais sidabrais bei įvairiais brangakmeniais nusagstytos beskonybės. Atsiprašome. Didžioji šeicho Zaido mečetė tikrai ne tokia. Svarbiausia, kad joje jauku kiekvienam – tiek krikščioniui, tiek musulmonui, tiek budistui, tiek… manyčiau, ir absoliučiam bedieviui, atėjusiam tiesiog pasigrožėti žmogaus rankų darbo galimybių beribiškumu.

Kalbama, kad mečetės įkūrėjas šeichas Zaidas bin Sultanas Al Nahajanas be galo mėgo baltą spalvą – tyrumo ir pamaldumo simbolį.

Įspūdinga skaičių kalba

Prie šios mečetės (jos statyba prasidėjo 1996-aisiais ir truko net dvylika metų) darbavosi daugiau nei 3 tūkst. darbininkų, 38 statybų bendrovės. Įvairių architektūrinių stilių mišinio projektui įgyvendinti prireikė skirtingų statybinių medžiagų iš viso pasaulio.

Patekus į vidų galima išvysti didžiausią pasaulyje vilnonį kilimą, rankomis rištą net 1 300 iš Irano atvykusių meistrų. Jo svoris – 35 tonos! Ant grindų patiestas pagrindinėje maldos salėje kilimas užima 5 700 kv. m plotą, o jo idėja priklauso Irano menininkui Ali Khaliqi. Projekto kūrimas užtruko maždaug aštuonis mėnesius, o pats rišimas – dar dvylika. Paskui ypatingojo kilimo dalys buvo gabenamos į vietą ir audžiamos į vieną didžiulę visumą.

Sakoma, kad iš viso mečetėje gali sutilpti net 40 tūkst. lankytojų, o pagrindinėje maldos salėje – iki 7 tūkst. tikinčiųjų. Kad ir kokia talpi būtų šeicho Zaido mečetė, deja, ji negali lygintis su Masjid al-Haram, esančia Mekoje ir sutalpinančioje iki 4 mln. lankytojų.

Šeicho Zaido mečetės lubas puošia septyni krištolo sietynai. Pagrindinėje maldos salėje esantis sietynas sveria apie 12 tonų. Jo skersmuo – 10 m, o aukštis – 15 m. Rekordinio sietyno dalys specialiu užsakymu atgabentos iš Vokietijos, stiklas – iš Austrijos. Visi šviestuvai pagaminti iš paauksuoto nerūdijančio plieno ir paauksuoto žalvario (sunaudota apie 40 kg 24 karatų cinkuoto aukso). Jie padengti stiklo plokštelėmis, nusagstytomis "Swarovski" kristalais.

Vieni brangiausių pasaulyje

Mečetės idėja – pati nuostabiausia, kokia tik gali būti: taika ir tolerancija visiems pasaulio žmonėms bei jų tikėjimams. Lankytojai prašomi elgtis padoriai ir gerbti musulmoniškus papročius. Prie įėjimo į mečetę visos moterys turi užsukti į specialų kambarį ir pasipuošti tradicine ilgarankove abaja su gobtuvu.

Nežinau, ar toks aprangos kodas galiojo ir jaunimo dievaitei Rihannai, kuri 2013 m. viešėjo šioje šeicho Zaido mečetėje, bet už netinkamą elgesį buvo paprašyta palikti maldos namus. Man ir dukroms šie seserų benediktinių vienuoliškus abitus primenantys drabužiai labai patinka. Liūdnoka tik, kad kai kurios turistės teikia viršenybę formai, o ne turiniui. Iš anksto prisipirkusios prabangiai atrodančių, aukso siūlais, ploniausiais nėriniais siuvinėtų abajų, jos verčia Dievo namus savotiškais fotosesijų užkulisiais.

Pomėgis: šeichas Zaidas be galo mėgo baltą spalvą ir gėles. R. Rožinskienės asmeninio archyvo nuotr.

Ir galima suprasti, kodėl… Įspūdingai atrodanti šventovė stulbina ne tik savo dydžiu, bet ir skoningu dizainu. Daugiau nei 1 000 sniego baltumo kolonų. Interjere vyrauja marmuras, auksas, brangakmeniai, kristalai ir keramika. Maldos namai laikomi vienais brangiausių pasaulyje – prireikė daugiau nei 500 mln. dolerių jiems pastatyti. Nepaisant savo brangumo – įėjimas į šeicho Zaido mečetę nemokamas. Vienbalsiai sutinkame, kad pamatyti tokios grožybės turistai plauktų net ir tuomet, jei už lankymo bilietą turėtų pakloti solidžią vietinių dirhamų sumą.

Jei kada skrisite į Dubajų, būtinai nepagailėkite tų kelių valandų nukeliauti į Abu Dabį ir aplankyti baltąją šeicho Zaido mečetę.

Tolerancijos aura

Kalbama, kad mečetės įkūrėjas šeichas Zaidas bin Sultanas Al Nahajanas be galo mėgo baltą spalvą – tyrumo ir pamaldumo simbolį. Spėjame – ir gėles. Pagrindinės maldų salės sienos dekoruotos tradiciniais islamiškais raštais ir nuostabiais gėlių motyvais, kurie, žiūrint iš tolo, atrodo lyg piešti, bet priėjęs arčiau ir atsargiai palietęs juos ranka lieki nustebintas. Pasirodo, tai keramikos mozaika.

Ši mečetė turi unikalią apšvietimo sistemą, skirtą atspindėti mėnulio fazes. Yra 22 šviesos bokštai, kurių spalva keičiasi priklausomai nuo mėnulio fazės kiekvieną naktį.

Jei kada skrisite į Dubajų, būtinai nepagailėkite tų kelių valandų nukeliauti į Abu Dabį ir aplankyti baltąją šeicho Zaido mečetę. Joje tvyro ypatinga tolerancijos aura. Todėl vos grįžę namo lekiame į savo jaukią Šv.Mikalojaus bažnytėlę padėkoti Kūrėjui už tą nuostabią galimybę keliauti ir tokiu netradiciniu žingsniu pradėti dar vieną svarbią advento kelionę į šv.Kalėdas.

O vis dėlto gudruolis tas šeichas Zaidas!..