"Mes patys čia jaučiamės įnamiai", – guodėsi Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas, pristatydamas pirmąją šių metų premjerą. Ivano Turgenevo komedija "Įnamis" šįvakar rampų šviesą išvys uostamiesčio Žvejų rūmuose.

Problemos nesitraukia

Be savos scenos likęs Klaipėdos dramos teatras, kol vyksta pastato rekonstrukcija, jau treti metai bando išgyventi "ant ratų", rodydamas spektaklius uostamiesčio Žvejų rūmuose, Koncertų salėje, Muzikiniame teatre, daug gastroliuodamas po visą Lietuvą.

Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, be "Įnamio", šiemet teatras savo publikai žada dar bent tris premjeras: režisierius Povilas Gaidys ruošiasi statyti E.E.Šmito "Jausmų tektoniką", Gintaras Varnas – H.Ibseno "Laukinę antį", Ramutis Rimeikis – P.Gladikino "Angelą, išnirusį iš rūko". Paklaustas, ar Klaipėdos vaikams nieko naujo teatras nesumanė, G.Pranckūnas tik gūžtelėjo pečiais: "O kur? Neturime kur rodyti senus spektaklius, taigi apie naujus galime tik svajoti. Vien salės nuoma Klaipėdoje mums kainuoja nuo 1000 iki 1500 litų. Kainuoja ir transportas dekoracijoms". Teatro vadovas džiaugėsi, kad Kultūros ministerija padėjo įsigyti bent autobusą artistams vežioti. Ir kad "Įnamį" įsileido Žvejų rūmai.

Naujojo pastatymo režisierius – klaipėdiečiams jau puikiai pažįstamas iš anksčiau čia sukurtų spektaklių Arvydas Lebeliūnas atrodė kiek sutrikęs. Anot jo, sunku numatyti, kaip atrodys kūrinys didžiulėje Žvejų rūmų erdvėje, ar susigyvens su ja, ar pritaps... Vis dėlto tai – ne jauki, dramos spektakliams specialiai pritaikyta vieta. "Salė – didžiulė, o mano supratimu, teatras yra intymesnis, jame norisi girdėti ir pustonius", – sakė režisierius.

Dar rampų šviesos neišvydęs spektaklis patyrė ir kitų esminių sukrėtimų. Pagrindinį vaidmenį jame turėjo atlikti Vytautas Paukštė. Teatras vylėsi, kad ši nepaprasta scenos asmenybė padės spektakliu sudominti publiką, kad jis greitai atsipirks. Bet V.Paukštė negalėjo kurti naujo vaidmens, gal vėliau jį pamatysime "Įnamyje", bet ne premjeroje. Joje vaidins Rimantas Pelakauskas, labai nuoširdžiai kuriantis savo personažą – neturtingą bajorą, jau labai seniai gyvenantį svetimame dvare.

Seną gerą klasiką prikelsiančiame spektaklyje taip pat ruošia vaidmenis aktoriai Igoris Reklaitis, Monika Vaičiulytė, Darius Meškauskas, Kazimieras Žvinklys, Česlovas Judeikis, Vaidas Jočys, Jūratė Jankauskaitė, Valentina Leonavičiūtė, Toma Gailiutė, Simona Šakinytė, Edvardas Brazys.

Sena gera klasika

"Kas šiuolaikiniam žmogui yra Ivanas Sergejevičius Turgenevas? – svarsto Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas rašytojas Gintaras Grajauskas. – Pasaulinio masto rusų rašytojas, sukūręs ir įtvirtinęs literatūroje "nereikalingo žmogaus" paveikslą. Liberalas ir "zapadnikas", teigęs, jog Rusiją nuo visiškos tamsos išgelbėti gali tik bendražmogiškosios kultūros pradų įsisavinimas – bet ir "narodnikas", puikiai pažinęs savo tėvynę ir be galo ją mylėjęs. Nelaimingos meilės dainius – ir kartu nepataisomas moterų idealizuotojas. Žmogus, savo kūryboje nuolatos liaupsinęs ir dievinęs rusaites merginas, tačiau įsimylėjęs ispanų kilmės prancūzę dainininkę – paskui kurią, beje, ištekėjusią ir su keturiais vaikais, nesvarstydamas trankėsi į bet kurį pasaulio kraštą. Ne iš nuogirdų išmanęs skurdą – ir kartu demonstravęs aristokratiškai išdidžią laikyseną. Vaikystėje guvernančių mokytas vien prancūziškai ir vokiškai – mat motina atvirai nekentė visko, kas rusiška, tačiau tapęs genialiu rusų rašytoju. Išgarsėjęs "Medžiotojo užrašais", pelnęs šlovę (o iš savo amžininkų – ir patyčias bei pagiežą) romanais "Tėvai ir vaikai", "Bajorų gūžta", "Išvakarės", o savąja "Mumu" sugraudinęs net patį negailestingąjį škotą – filosofą Karlailį (Thomas Carlyle), Nyčės pirmtaką ir įkvėpėją."

Apie ką gi I.Turgenevas pasakoja savajame "Įnamyje" – kurį pats įvardijo kaip dviejų veiksmų komediją? Anot G.Grajausko, siužetas iš pažiūros neįmantrus – primenantis mūsų dienų televizijos serialus su slaptomis dramomis, ašaromis, beširdžiais turčiais ir gailestingais varguoliais. Taip, net viena tokia neaiški tėvystė čia staiga išaiškėja – tarsi būtų ir visai pagal šiuolaikinius žanro kanonus. Jei tik Turgenevas nebūtų Turgenevas. Jam šitoje tipinėje melodramiškoje situacijoje įdomūs kiek kiti dalykai – ne melodraminiai ūturiavimai, bet psichologinės gelmės. Kas nutinka žmogaus sieloje, kai jis, galutinai įvytas į kampą, staiga sumaištauja – iš visiškos nevilties, galutinai užguitas nuolatinių patyčių ir pažeminimų? Kaip reaguoja aplinkiniai, vietoje pažemintos aukos staiga su siaubu išvydę baudėją ir patys pajutę kartų pažeminimo skonį?

I.Turgenevo "Įnamis", pasak G.Grajausko, – tai pjesė apie karalius, netikėtai pavirstančius juokdariais, ir apie juokdarius, pavirstančius karaliais. Tai pjesė apie žmogiškumą ir jo pergalę – sunkią, skaudžią, kainavusią daugybę pažeminimų, tačiau neabejotiną pergalę. Ir tai anaiptol ne banalus "happy end", kai tobulas gėris triumfuoja, o tobulas blogis sunaikinamas. I.Turgenevas neturi iliuzijų – viskas lieka taip pat, pasaulis nepasikeitė. Tačiau nors vienam iš skriaudžiamųjų šįkart pavyko – savųjų pažeminimų kaina pelnyti mažytį, paprastą, privatų rojų. Turėti savo namus, – o tai reiškia, ir savo vietą pasaulyje. Ir net pelnyti šiokią tokią buvusiųjų skriaudėjų pagarbą, kad ir padlaižūnišką...

Kai inteligentija nereikalinga

"Statyti klasiką – visąlaik didelė privilegija", – tvirtino spektaklio režisierius A.Lebeliūnas. Jis "Įnamį" prieš penkerius metus yra pastatęs Kanadoje. Bet šiuosyk, režisieriaus teigimu, bus visai kitoks spektaklis: "Seniai svajojau šį I.Turgenevo kūrinį atvesti į sceną su lietuvių aktoriais. Lietuvoje jis statytas labai seniai ir berods tik vienąsyk. Apskritai I.Turgenevas pas mus mažai statomas. Todėl ypač norisi visaverčio, visiems suprantamo darbo. Juolab kad Rusijos mentalitetas pas mus dar gyvas savo dvasia. O spektaklio tema dabar ypač aktuali ir mūsų šalyje. Jis – apie inteligentiją, kuri visuomenėje nereikalinga. Bet mes teigiame – pati reikalingiausia! Ją eliminavus, kas gi liktų?!. Spektaklyje bus kalbama apie išliekamąją vertę, tikras vertybes", – teigė jo režisierius.

Pjesė neseniai darsyk išversta į lietuvių kalbą. Šiuokart – Sergejaus Petelino. "Nes reikėjo mums atrasti naują, visiems dabar suprantamą kalbą", – paaiškino režisierius.

A.Lebeliūnas ypač džiaugėsi spektaklio aktoriais: "Nuostabu, kad tokiomis sąlygomis dar gyvas teatro kūrybinis kolektyvas, aktoriai labai pasiilgę geros dramaturgijos. Nors I.Turgenevas savo "Įnamį" pavadino komedija, jame yra visko – ir tragedijos, ir intrigos, ir pačių įvairiausių emocijų. Aktoriams – gera medžiaga profesiniam lygiui palaikyti. Čia jiems tikrai yra ką veikti – sunku ir labai įdomu. Dabar, kai ekonominė situacija reikalauja greito ir nesunkiasvorio produkto, "Įnamis" – ir iššūkis, ir labai geras teatro pasirinkimas. Kažkas vyksta. Tai grįžimas prie geros dramaturgijos, tikrųjų vertybių".

Kad būtų jauku

"Įnamio" scenografas Danielius Sodeika pasakojo, kad iš pradžių mąstė apie istorinį scenovaizdį, betgi tema – platesnė: "Todėl paėmiau gyvybės medžio simbolį. Juolab kad jis susijęs su pjesės tekstu, – veiksmas vyksta kaime, dvare, sode. Siužete veikėjams svarbus konkretus laikas, taigi medis turi platesnę, simbolinę prasmę – konkretina aplinką. Dekonstruojamas jis įgyja sodybos ir platesnį gyvenimo vaizdą. Istorinės detalės – vėlgi sąšauka su pjese. Manyčiau, pataikiau, atliepiu temą."

"Visas dėmesys – pirmiausia aktoriams. Tokia mudviejų su Danieliumi tradicija, seniai dirbame kartu. Scenografija jų neužgožia. Aktoriams ji – tik žaidimo aikštelė", – pabrėžė A.Lebeliūnas, primindamas, kad spektaklyje organiškai įsikomponavo Sauliaus Šiaučiulio jam parinkta ir sukurta muzika.

Kostiumus spektakliui modeliavo debiutuojanti teatro dailininkė – dizainerė Tatjana Semionova. "Rūbuose bandžiau paieškoti to laikotarpio – XIX amžiaus vidurio – atspindžių. Parinkdama audinius, jų faktūras ir spalvas, bandžiau perteikti bendrą spektaklio nuotaiką. Kad būtų jauku. Drabužiai necharakterizuos I.Turgenevo personažų, tik tą laikmetį, jo dvasią", – aiškino dizainerė.

"Nėra iliustracijos – tai gerai, – mano ir režisierius. – Nes ji nusakytų vaidybos stilių. O jo šiuosyk, kaip jau minėjau, nepavadinsi vienu žodžiu."

Spektaklio kūrėjai pasakojo, kad ir jo programėlės nuotraukos padarytos 1856-ųjų objektyvu – siekiant to meto estetikos.

I.Turgenevo "Įnamio" premjera – šiandien 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). Jų kasoje bilietai parduodami nuo 16 val. Bilieto kaina – 25 litai.