Erotikos ir meno suokalbis

Erotikos ir meno suokalbis

Kad toks suokalbis egzistuoja - akivaizdu. Kad tema ne-senstanti - irgi faktas. Erotinio meno projektai, „body-art“ he-peningai, akto parodos vis dar sutraukia minias smalsuolių, pelno populiarumą jų dalyviams ir organizatoriams.

Kada slaptą sąjungą sudarė Erotika su Menu, lai ginčijasi seksopatologai ir meno istorikai. Betgi net neverta įrodinėti, jog nuo neatmenamų laikų “S” zona kaip uždraustas vaisius vilioja ir gundo žmogų, kuriame nuolat grumiasi kūrėjas ir griovėjas, protas ir širdis, smalsumas ir baimė... Žmogus vi-suomet turi slaptų fantazijų, kurių atspindžio ieško aplinkui. Galbūt menas padeda jas paskraidinti? Erotines - taip pat, žadindamas jutiminę meilę, geidulingumą. Ypač šiais prag-matiškais laikais, kai, atrodo, viskas jau matyta, žinoma, pa-tirta. Kai išdrąsėjusi Erotika painiojasi su ištvirkėle Porno-grafija. O gyvenimas per trumpas, kad jas atskirtum.

Taigi šiais komplikuotais laikais nežinia, kas iš ko pasise-mia daugiau: Menas iš Erotikos ar Erotika iš Meno. Bet jiedu vienas be kito turbūt numirtų, kaip Romeo ir Džuljeta. Erotika visuomet buvo Meno įkvėpėja, mūza. O įamžinta mene, kaip miegamojo rakto skylutė ji dar labiau masina žmonių akis. Be to, čia viskas legalu ir svaigina laisve.

Vaikai neįleidžiami

“Taigi atsipalaiduokite, į viską pažvelkite laisvai ir drąsiai, - pakvietė publiką parodos “Zona S” rengėjaBaroti galerijos direktorė Anželika Baroti. - Juolab kad parodos autoriai yra tokie savo darbais”.

Projekte dalyvauja 20 menininkų. Tarp jų nemažai – klaipėdiečių, vilniečių, po vieną autorių iš Vokietijos, Estijos ir Rusijos. Daugelis kone “keitė” savo profesijas, improvizuodami erotikos tema, – fotografai tapė, tapytojai – fotografavo... Jų požiūriai į erotiką skirtingi ir skirtingai įdomūs.

Panašų projektą Baroti galerija organizavo prieš dvejus metus. Jis buvo sėkmingas, susilaukė publikos dėmesio ir diskusijų. “Zonos S” užmojai dar didesni – ji nusidriekusi per Baroti galeriją ir abu Dailės parodų rūmų aukštus. Įspūdingi ne tik patys kūriniai, naujų fotografijos galimybių panaudojimas juose, bet ir darbų formatai, aukšta eksponavimo kultūra.

“Zonoje S” daugiausia fotografijos. Ypač įdomi ir toli pažengusi reklaminė. Taip pat esama puikios tapybos, skulptūrinių objektų, videomeno ir instaliacijų. Grafika įkvepia šiek tiek poetinės dvasios šiaip jau gana drastiškam, nors žaismingam, tačiau ironiškam, groteskiškam ir netgi snobiškam erotikos įvaizdžiui, tarpstančiam parodoje.

Erotika – suaugusiųjų tema, todėl ši zona paženklinta “S” raide. O tai reiškia, kad čia vaikai neįleidžiami, paroda skirta tik pilnamečiams. Apie tai iš anksto perspėjo parodos rengėjai. Ir, ko gero, tai vėlgi suveikė kaip masalas publikai, kurios į vernisažą suplūdo neregėtai daug.

“Body-art” hepeningas

Broliai Vidas ir Virgilijus Bizauskai per parodos pristatymą surengė “body-art” hepeningą. Žavios ir beveik nuogos merginos, vaišindamos publiką vynu, be kompleksų eksponavo ant jų kūnų kosmetiniais pieštukais Vido išpieštą juvelyriką. Visą kolekciją dailininkas sakė sukūręs per dvi valandas. Norėjo nupiešti papuošalų daugiau, tačiau nespėjo, buvo pernelyg karšta, nuo prakaito jo grafiška juvelyrika jau pradėjo lydytis ant merginų kūnų. Tačiau, kai jos nardė tarp publikos su vyno padėklais, salėje turbūt visi vyrai, kurie tik turėjo fotoaparatus, be perstojo fotografavo, kad tik šie meno kūriniai būtų įamžinti.

Hepeningas taip įaudrino atmosferą, kad iš publikos atsirado net du savanoriai – vaikinas ir mergina, užsidegę tapti gyvos meninės kūrybos “objektais”. Juos drauge su kitais modeliais Virgilijus Bizauskas įtraukė į savo meno akciją. Jis nebe pirmąsyk rengia tokius performansus, todėl viskas vyko labai grakščiai ir sklandžiai. Aidint būgnams, su trimis pagalbininkėmis - būsimosiomis dizainerėmis dailininkas nuogus modelių kūnus tiesiog statybiniais voleliais ištapė ryškiaspalviais dažais, paskui tai “atspaudė” ant baltų kartono lakštų, atspaudus pakoreguodamas tiesiog ranka.

Dar nespėjus nudžiūti šioms “gyvo” meno abstrakcijoms, buvo paskelbtas jų aukcionas. Iš publikos atsirado ne vienas, norintis jas įsigyti. Tačiau aukcionas buvo atidėtas, nes Baroti galerijoje visų laukė dar vienas “gyvo” meno projektas, vainikavęs “Zonos S” vernisažą. Vilnietis dailininkas Egmontas Bžeskas didžiuliu švirkštu nusitaikė į audeklu uždengtą paveikslą ir apipurškė jį dažais. Nuėmus audeklą visi pamatė, jog už jo slėpėsi tamsiais dažais apipurkšta moters akto fotografija. Dabar ji jau turėjo ir originalų simbolinį rėmą. O “gyvą” tos fotografijos tapsmo istoriją nuo pradžios iki galo ir atvirkščiai buvo galima pamatyti čia pat, videoprojekcijoje. Bet kas žinojo, kas slypi už tos paslaptingos uždangos, kol ji nebuvo nuplėšta?..

Išprovokavo diskusijas

„“Zona S“ jau per vernisažą išprovokavo diskusijų pliūpsnį. Tapytojo L.J.Jankaus nuomone, čia nėra nieko ypatingo, nieko naujo, tokie dalykai pasaulyje daromi nuo septinto dešimtmečio pabaigos. Betgi projekto rengėjai ir nepateikė jo kaip kažkokios naujienos.

Rutuliojantis hepeningui žmogaus kūną menininkai pradėjo suvokti kaip mediumą. Kūno dailės diapazone – jo tapymas, apdengimas ir atidengimas, kiti poslinkiai, net iki skausmingo išvaizdos keitimo, populiaru iki šiol. Didelę reikšmę čia turi paties menininko potyriai ir saviraiška. Į juos ir orientavosi „Zonos S“ kūrėjai, kas be ko, siekdami išprovokuoti apsnūdusią publiką, sudrumsti nusistovėjusius Klaipėdos meno vandenis.

„Zonos S“ kūrėjams dabar vieni priekaištauja dėl moters grožio nuvertinimo, ciniško, vartotojiško požiūrio į žmogaus kūną. Kiti ieško pornografinių užuominų. Treti žavisi menininkų idėjomis, jų šmaikštumu ir profesionalumu. O daugelis paprasčiausiai džiaugiasi, kad Klaipėdoje kažkas vyksta. Anot miesto Kultūros skyriaus vedėjos N. Laužikienės, šis projektas suaktyvino uostamiesčio kultūrinį gyvenimą. Jam įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė bene 12 tūkstančių litų. Galima iki užkimimo ginčytis, ar buvo verta, bet provokacija pavyko, paroda gausiai lankoma.

Bene geriausiai tokias diskusijas apibendrina klaipėdiečio grafiko Algio Kliševičiaus meninės kaligrafijos objektas, ant kurio autorius mąsto: „Yra tik sapnas, sapnas tik yra... Kas gi valdo tave, valdove, kas valdo tavo aistras, kurios valdo tave?.. Kokie sparnai, kokie gi sparnai – vilties ar aistros – mus pakelia ir vėl leidžia pažinti pasaulį, kuris ne mūsų yra, jei tik jis iš viso yra...“