Išskirtinio pareigūnų dėmesio prireikė dėl planuojamų demonstracijų. Bene didžiausia numatoma ketvirtadienį, kai antrame pusfinalyje pasirodys Izraelio atstovė. Apie įvykius Malmėje bei apie tai, ar pavyks Lietuvai prasibrauti į didįjį finalą ir kiek verta tikėti išankstinėmis prognozėmis LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovizijos“ ekspertu, portalo eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu.

– Manau, kad galim pasitikėt šitom prognozėm. Aišku, visada baisu, kad nutiks koks nors netikėtumas, bet Lietuvos šansai yra vertinami labai stipriai, jog praktiškai nėra šansų, kad Silvestras nepateks į finalą. Lažybininkai duoda kažkur 95 proc. Ir aš nepamenu, kad su tokiais šansais būtų šalis nepatekus į finalą. Taip, mes esam turėję įvairių siurprizų, bet jeigu kartais Lietuva nepatektų, tai čia turbūt būtų vienas didžiausių siurprizų „Eurovizijos“ istorijoje.

– Kas yra didžiausi mūsų konkurentai šiame pusfinalyje?

– Jeigu žiūrėtume į tas šalis, kurios galėtų užimti vietą penketuke, tai, manau, kad Lietuva į tą penketuką ir pretenduoja. Man atrodo, kad labai ryškios yra kelios šalys. Visų pirma, Kroatija ir Ukraina. Kroatija turi labai trankią dainą, daug kas ją lyginą su pernykšte Suomijos daina. Kroatai jaučia, kad gali laimėti, jie labai daug pinigų sudėjo į pasirodymą, fejerverkus, dūmus. Viskas labai įspūdingai atrodo. Kita šalis, kuri tikrai patiks lietuviams yra Ukraina. Nuostabi, jautri daina, subtili žinutė apie tai, kas vyksta šalyje jau keletą metų. Ukrainiečiai nei nori to slėpti, nei jiems reikia tai slėpti, akivaizdu, kad tai svarbiausias jiems klausimas. Ir viena netikėta favorite iškilo pastarosiomis dienomis – Airija. Dar prieš kelias savaites buvo svarstymų, ar airiams pavyks prasimušti į finalą. Jie dažnai siųsdavo tokias paprastas, neįdomias pop dainas. O šiemet jie siunčia raganą, ji pati save taip vadina, ir pasirodymas yra toks kaip egzorcizmo seansas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Beje, airiai, berods, pasirodo iškart po mūsų, o mes treti. Galbūt pasirodyti trečiuoju numeriu nėra pats geriausias variantas?

– Taip, iš tiesų trečias numeris nėra toks sėkmingas „Eurovizijos“ istorijoje. Bet, prisiminkime, Monika Liu irgi pateko su trečiu numeriu. Dažniausiai turbūt lemia ne numeris tą nepatekimą, bet prodiuserių pasirinkimas tuo numeriu dėti kažkokią ramesnę dainą. Bet šiemet yra kitaip. Organizatoriai pradeda trankiai su Kipru, tada staigus sulėtėjimas su Serbija, ir tada Lietuva, Airija, Jungtinė Karalystė, Ukraina – visos bombinės dainos.

– Kalbama, kad Malmė nematė tiek saugumo priemonių pačiame mieste. Jūs pats, būdamas Malmėje, jaučiate, kad tas saugumas kažkoks kitoks ir kad visur pilna policijos?

– Aš iš tiesų kai atvažiavau ir išlipau stotyje prie pat „Eurovizijos“ arenos, pirmas dalykas, kurį pamačiau buvo sraigtasparnis, sukantis ratus aplink areną. Policijos apsaugos, kariuomenės yra labai daug. Viena vertus, šiek tiek nejauku dėl to, bet kita vertus, supranti, kad jie saugo, tiesiog prižiūri. Arena yra aptverta, bet kas negali praeiti, visur reikia akreditacijas rodyti, kad galėtum patekti, patikros kaip oro uoste.

– Tikriausiai ne veltui, nes Malmės valdžia ir policija sulaukė daugybės prašymų rengti įvairias demonstracijas dėl Izraelio dalyvavimo „Eurovizijoje“. Ar jūs nematote pavojaus, kad tos demonstracijos gali išvirsti į kažkokią nevaldomą situaciją ir ar dėl to „Eurovizija“ – nors niekada taip nėra nutikę – galėtų būti sustabdyta?

– Nemanau. Yra didžiulis organizatorių pasiruošimas, labai daug apsaugos. Aš manyčiau, kad rizikos, kad ir kokios jos yra, bus suvaldytos, nes visos akys šią savaitę yra į Švediją, į Malmę, jie tiesiog negali sau leisti „susimauti“. Provokacijų gali būti, mes jų stengiamės vengti. Į tuos protestus tarsi būtų įdomu nuvažiuoti pažiūrėti, bet to tikrai nedarysim. Stengiamės dirbti būtent euroviziniais klausimas ir per daug į politiką nesivelti.