Pereiti į pagrindinį turinį

Fatališkų moterų istorijos – be šurmulio ir blizgučių

2008-12-29 09:00
Fatališkų moterų istorijos – be šurmulio ir blizgučių
Fatališkų moterų istorijos – be šurmulio ir blizgučių / Menų spaustuvės nuotr. Erdvė: spektaklio "Izadora" veiksmas vyksta psichiatrijos klinikos izoliatoriuje. Į jį patekusi jauna moteris samprotauja apie neapykantą baletui ir meilę kabrioletams.

Paskutinėmis metų dienomis Menų spaustuvės scenoje žiūrovų laukia dvi premjeros: šokėjos Loros Juodkaitės pasakojama pranašės Sibilės istorija ir monospektaklis-opera "Izadora".

Detektyvinė istorija

Koks sprogstamas užtaisas turėtų išeiti pagaminus kokteilį iš teatro, šokio, detektyvo ir operos? Į šį klausimą pabandys atsakyti premjeros "Izadora" jaunų ir brandžių kūrėjų būrys: kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas, režisierius Agnius Jankevičius, choreografė Agnija Šeiko, poetas Dainius Gintalas, dainininkė (mecosopranas) Agnė Sabulytė ir scenografė Daiva Samajauskaitė.

Kompozitorius J.Sakalauskas pasakoja, kad mintis dalyvauti Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programoje "Atvira erdvė" pirmiausia gimė jo žmonai, dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančiai A.Sabulytei. Ją įkvėpė fatališkas šiuolaikinio šokio pradininkės Isadoros Duncan gyvenimas. Abiejų menininkų pasiūlyta idėja turėjo virsti šiuolaikine opera, tačiau į kūrybinį procesą įsiliejus poetui D.Gintalui, kūrinys peržengė operos ribas. Jame atsirado judesys ir teatro elementų. Repetuojant atitolta ir nuo istorinės I.Duncan asmenybės – legendinės šokėjos gyvenimas tapo tik atspirties tašku pasakojant tragišką jaunos merginos gyvenimo istoriją. Herojė beatodairiškai vadovaujasi I.Duncan knyga "Mano gyvenimas". Detektyvo principu sudėliota istorija atsiskleidžia netikėtais rakursais: pamažu išryškėja savosios tapatybės bei sveikos nuovokos netekusios moters paveikslas ir tragedija.

Atramos taškai – mitologijoje

Herojės asmenybe išsiskiriantis spektaklis Menų spaustuvėje žiūrovų laukia ir paskutinę šių metų dieną. L.Juodkaitės kuriamas žynės ir pranašės Sibilės personažas taip pat įkūnija fatališkos moters prigimtį. Graikų mitologijoje moterys sibilės buvo apdovanotos pranašystės galiomis ir dėl šios misijos turėjo atsisakyti visų žemiškų malonumų. Jos buvo išrenkamos žynių ir vykdydavo šventą misiją iki gyvos galvos. Dažnai į šį kelią merginas pastūmėdavo tėvai, nes šeimai tai būdavo didžiulė garbė. Tačiau tapusios sibilėmis merginos atsiribodavo nuo aplinkos, o nuo jų – aplinkiniai. Jos privalėjo paklusti griežtoms asketiško gyvenimo taisyklėms, nes tik taip, per maldą ir ritualą, galėdavo patekti į vidinį transą – lytinį aktą su dievais, kai joms būdavo perduodama svarbi informacija. "Spektaklio atspirties taškai buvo du: graikų mitologija ir Päro Lagerkvisto romanas "Sibilė", – spektaklio režisierius Valentinas Masalskis pervertė ne vieną mitologinę knygą. Nuodėmė ir akistata su dievu – atstumtos sibilės atgaila ir teismas – sudaro spektaklio pagrindą. "Tikiu, kad esu tik įrankis Dievo rankose, pranašė to, ką turiu pasakyti, – kalbėdama su teatro kritike Vita Mozūraite prisipažino L.Juodkaitė. – Tuo man ir artima Sibilė. Kaip menininkė jaučiu pareigą tarnauti, pasakyti, išpranašauti šviesą, galbūt pasakyti žmogui, kuris ateina, nesumeluotą tiesą, nes mano kelias artimas Sibilės keliui, mano kaip menininkės kelias."

Originali muzika

Abu spektakliai išsiskirs įsimintina muzika. Muzikinės kompozicijos ir sudėtingos arijos bei dainos "Izadoroje", kurias kompozitorius kūrė specialiai A.Sabulytės vokalui, spektakliu leis mėgautis ir muzikos gurmanams. "Izadoros" muzika turi ekspresionizmo bruožų. Ji kuriama pasitelkiant žmogaus balsą ir įvairius kasdienius bei buities prietaisų garsus: skalbyklės, džiovyklės, stalo, rašymo, krebždėjimo", – pasakojo muzikos kūrėjas J.Sakalauskas.

Kaip ir spektaklyje "Izadora", "Sibilėje" skamba originali kompozitoriaus Tomo Kutavičiaus kūryba. Ją papildys dailininkės Renatos Valčik idėjos. Dirbdami menininkai dar labiau sustiprino "Sibilės" atmosferą ir scenografiją, kuri atspindi vienatvę. Atstumtoji sibilė susigyvenusi su tamsa ir vos vienu kitu prasismelkiančiu šviesos spindulėliu, tvankuma, uždara erdve. "Man visuomet įdomu dirbti su amžinomis ir laiko patikrintomis temomis, nes jose yra daugiau erdvės minčiai, ženklui ar jausmui", – pasakojo dailininkė, spektaklio vaizdinei išraiškai panaudojusi natūralias medžiagas: molį ir akmenis.

Vieta. Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6

Laikas. Gruodžio 29 d. 19 val.

Kaina. 10 litų.

Vieta. Menų spaustuvė, Juodoji salė, Šiltadaržio g. 6,

Laikas. Gruodžio 31 d. 19 val.

Kaina. 50 litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra