Vienas svarbių vaidmenų kuriant pirmąjį lietuvišką vaidybinį animacinį filmą „Gustavo nuotykiai“ teko įspūdingas visai šeimai skirtos juostos virtualias aplinkas sukūrusiems ir animacijos grožiu besirūpinusiems kompiuterinės grafikos specialistams „OKTA Studio“.

Šios studijos vadovas, vienas „Gustavo nuotykių“ prodiuserių Vitalijus Žukas papasakojo, kaip pavyko materializuoti režisierių turėtas vizijas ir kurie objektai filme pareikalavo didžiausio grafikų ir animatorių dėmesio.

– Papasakokite, kaip žingsnelis po žingsnelio gimsta kompiuterinė animacija? Kam gali būti dėkingi žiūrovai už nuostabiai vizualius, spalvingus ir detalius „Gustavo nuotykių“ vaizdus?

– Viskas prasideda nuo konceptualios idėjos, nupiešiamas preliminarus aplinkų sumanymas. Juo filmui „Gustavo nuotykiai“ rūpinosi vienas talentingiausių šios srities specialistų Lietuvoje, tarptautiniu mastu graibstomas menininkas, genialus dailininkas Andrius Zakšauskas, tarptautinei bendruomenei geriau žinomas pseudonimu Anderzak. Jis anksčiau yra dirbęs LNK televizijos meniniu direktoriumi.

A. Zakšauskas vadinamąjį filmo concept art (liet. meninę įdėją) nupiešė kompiuteriu. Šis būdas jau senokai profesionalų pasaulyje yra pakeitęs tradicinį piešimą ant popieriaus. Po to kuriama skaitmeninė filmo 3D aplinkos išankstinė vizualizacija. Holivude naudojamos specialios kameros, kurių pagalba operatorius filmuodamas žmogų žaliame fone kameros ekrane mato jį  virtualioje aplinkoje. Dalis 3D aplinkų eskizų buvo piešta dailininko Gedimino Pranckevičiaus, kuris taip pat yra puikiai žinomas šios srities ekspertas. Jis sukūrė ir didelę dalį pieštinės filmo vizualizacijos. Keletą filmo 3D scenų nupiešė Vilius Petrauskas. Visi jie – srities senbuviai, gavę ne vieną tarptautinį apdovanojimą, meistrai, kuriais Lietuva gali didžiuotis.

Sukurtos unikalios 3D aplinkos – jūra, laivas, traukinys, skraidantis malūnas ir kitos – buvo grafikos meistrų sujungtos su prie mėlynos sienos nufilmuotų aktorių vaizdais, papildomais efektais, o galiausiai post-produkcijos metu visi elementai buvo padailinti ir sujungti į bendrą paveikslą.

– Kur dailininkai sėmėsi įkvėpimo, ieškojo modelių, kaip atrodys kosminis erdvėlaivis, jūrų pabaisa, kruizinis laivas?

– Visų šių realybe virtusių vizijų šaltinis – A.Zakšauskas. Jam įkvėpimo nereikia semtis ar ieškoti, nuostabiausios fantazijos gimsta jo galvoje. Galiu pasakyti, kad visas margas „Gustavo nuotykių“ pasaulis – būtent jo vaizduotės kūdikis.

– „Gustavo nuotykiuose“  daug charakteringų ir įdomių aplinkų – kiekviena jų vis kitokia, nepanaši į kitas. Kurią virtualią „Gustavo nuotykių“ erdvę kurti buvo sudėtingiausia?

– Sudėtingiausia buvo atvaizduoti jūrą. Pavyzdžiui, kosminis erdvėlaivis tėra paprastas objektas, kurį galima lengvai sumodeliuoti, jis turi nekintančias formas. Sukurti įtikinamą jūrą yra didesnis iššūkis, juk ji vis keičiasi, priklausomai nuo vėjo, krintančios šviesos kinta vandens spalva, o jei išneria žuvis, pasirodo vandens ratilai, formuojasi putos. Jūra – tai sudėtinga, dinamiška aplinka. Ji nė sekundę nelieka tokia pat.

Ne paslaptis, kad šis filmas, palyginus su milžiniškais užmojais, yra mažo biudžeto ir svarbiausia užduotis buvo, turint ribotas lėšas, pasiekti kuo geresnį rezultatą. Svarbu, kad žiūrovas suprastų, jog nesistengėme pasaulį padaryti itin realistišku, kad atrodytų it nufilmuotas. Rėmėmės TV laidos „Gustavo enciklopedija“ principu, kai scenografija nėra realistiška. Visas Gustavo pasaulis yra šiek tiek siurrealus, keistuoliškas, tad ir „Gustavo nuotykiuose“ stengėmės sukurti pieštines aplinkas su realybės prieskoniu. Pavyzdžiui, atidesni žiūrovai pamatys, kad ir Mėnulio bei Žemės dydžio santykis filme visai netikroviškas. Šis filmas – tarp realybės ir spektaklio.

– Ar gali kompiuterinės grafikos žinovas taip detaliai įsivaizduoti jūrą pats, ar darbo metu tenka pasižiūrėti dokumentinių filmų?

– Taip, žinoma, peržiūrima labai daug medžiagos, kuria remiamasi, iš kurios rankiojamos detalės ir subtilybės, kurias kompiuterinės grafikos meistrai perkelia per savo prizmę.

– Kiek žmonių iš viso dirbo prie šio projekto? Kiek laiko prireikė įgyvendinti visus sumanymus?

– Tiksliai pasakyti labai sunku, nors ir mėginome skaičiuoti. Vienam žmogui prie „Gustavo nuotykių“ būtų reikėję dirbti maždaug 10 metų. Bendrai galiu pasakyti, kad prie „Gustavo nuotykių“ gimimo prisidėjo apie 30 žmonių. Vien 3D dalis, 3D aplinkų sukūrimas, užtruko 6000 valandų.

Filme „Gustavo nuotykiai“ visą šeimą įtrauks nepamirštama kelionė, besidriekianti nuo įvairių Žemės kampelių iki pat vandenyno gelmių ir net kosmoso. Pagrindiniais filmo herojais taps specialusis korespondentas Gustavas ir profesorius Velykis Kalėdauskas-Kučys, kuriuos įkūnijo puikiai televizijos žiūrovams pažįstamas Audrius Rakauskas. Aktorių kolektyvą papildė Andrius Žebrauskas, Arūnas Sakalauskas, Remigijus Sabulis, Karina Krysko-Skambinė, Marijus Mikutavičius, Aldona Vilutytė ir Jurgita Drabatienė.

Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“, virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“, į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.

Pilnos trukmės filmo „Gustavo nuotykiai“ anonsas: