Prioritetas – paprastumui

TV3 laida "Skaniai ir paprastai" gimė kaip vasaros laida, todėl visus keturis sezonus grilio receptai buvo vienas iš pagrindinių jos akcentų.

"Kita laidos dalis skirta virtuvės receptui. Kiekvienais metais stebima auditorija, tiriama, kas patinka žiūrovams, kas sulaukia daugiausia atsiliepimų, bandymų pagaminti, – taip gimsta receptai", – dalijasi G.Endriukaitis.

Šį sezoną profesionalus virtuvės šefas koncentruojasi į paprastesnius receptus. "Man, kaip virtuvės žmogui, gali atrodyti paprasta, bet kai bando pagaminti kiti, nebūna lengva. Mano sąmonėje visi šie receptai keitėsi. Buvo matyti, ko žmonėms labiausiai reikia: skanaus dešrainio, mėsainio ar vištos kulšelių – to, ko nebijotų patys pagaminti", – vardija laidos vedėjas.

"Dažnai kildavo diskusijų, kad laida vadinasi "Skaniai ir paprastai", o viskas ne taip paprasta. Žiūrovai, kartais nė nepabandę, susidaro įspūdį, kad bus sudėtinga pagaminti, o kai pabando, supranta, kad ne taip ir sunku", – iš patirties žino G.Endriukaitis.

Namų virtuvę užleidžia

Šią vasarą patyręs virėjas stengiasi gaminti patiekalus, kurie, jo požiūriu, žiūrovams sukelia daugiausiai teigiamų emocijų. G.Endriukaitis pripažįsta, kad gaminti prieš kameras ir savo namų virtuvėje skiriasi kaip diena ir naktis.

"Gamindamas prieš kameras žinai, kad tave stebi mažiausiai 100 tūkst. žmonių, ir tai kardinaliai keičia tavo psichologiją. Turi ne tik gaminti, bet ir gerai atrodyti, suprantamai paaiškinti kitiems, ką darai", – atvirauja virtuvės profesionalas.

Jo savijauta prieš kameras keitėsi nuo pat pirmojo sezono. "Įsijauti ir supranti, ką ir kaip reikia daryti, ką pasakyti", – priduria jis.

Daug kas įsivaizduoja, kad virėjas namuose dangiškus migdolus, visokias anties krūtinėles gamina. Bet aš klausiu: ar jūs po darbo norite dirbti namie? Kai visą dieną galvoji apie virtuvę, gamini,  grįžęs namo gaminti nebenori. Namie aš gaminu labai retai ir tik savaitgaliais.

Tačiau, nematant kameroms ar užvėrus restorano virtuvės duris, asmeninėje erdvėje G.Endriukaitis nedega noru gaminti. "Daug kas įsivaizduoja, kad virėjas namuose dangiškus migdolus, visokias anties krūtinėles gamina. Bet aš klausiu: ar jūs po darbo norite dirbti namie? Kai visą dieną galvoji apie virtuvę, gamini,  grįžęs namo gaminti nebenori. Namie aš gaminu labai retai ir tik savaitgaliais. Paprastai tai daro mano antroji pusė", – neslepia jis.

Paprastas testas

G.Endriukaitis prisipažįsta, kad iš šalies gali atrodyti, jog yra labai išrankus maistui. Išties yra priešingai. "Aš skiriu dėmesį ne ypatingiems patiekalams, o ypač kokybiškai pagamintiems patiekalams. Labai mėgstu lietuvišką virtuvę, o gerų cepelinų paragauti Lietuvoje – duok Dieve, kartą per metus", – pasakoja jis.

Šefas pataria, kaip galima testuoti nežinomo restorano virtuvę, – pakanka užsisakyti Cezario salotas. "Iš karto matyti, ar taisyklingai restoranas prižiūri šviežias daržoves, ar moka pagaminti padažą. Pasirinkus salotas su mėsa ar krevetėmis, iškart aišku, ar moka gerai kepti šiuos produktus: ar neperkepta, ar skanūs prieskoniai. Yra smulkmenų, kurios atskleidžia virtuvės lygį", – mažas paslaptis išduoda virtuvės šefas.

Kalbėdamas apie maisto madas, G.Endriukaitis išskiria tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų atėjusią gatvės maisto kultūrą. "Atsidaro vis daugiau meksikietiškojo stiliaus, "Tex-Mex", restoranų, kuriuose gamina įvairiausius takus ar panašius patiekalus. Atsiranda vis įdomesnių dešrainių, o mėsainiai jau seniai populiarūs Lietuvoje", – detalizuoja virėjas.

Pasak jo, pats laikotarpis padiktavo tokią madą. "Žmonės ganėtinai ilgą laiką buvo izoliuoti, dabar yra laisvesni, dažniau išvyksta į gamtą, prie ežero ar jūros, o ten paprasčiausia – užkąsti greitojo maisto", – paaiškina G.Endriukaitis.

Izoliacija taip pat paskatino žymiai daugiau ir kūrybiškiau gaminti namuose. "Gaminami ne tik įprasti patiekalai – daugiau eksperimentuojama", – mato pokyčius pašnekovas.

Arčiau žmogaus

Visas gyvenimo sritis persmelkiantis tvarumas jau kurį laiką karaliauja ir restoranų virtuvės.

"Tvarumo, natūralumo, grįžimo prie šaknų banga vilnija jau dešimtmetį. Lietuvoje gal kiek lėčiau nei kitur. Tvarumo, vietinių produktų vartojimo mada pas mus atėjo iš Skandinavijos, nes būtent jie pradėjo šį žygį. Kadangi Lietuva – maža šalis, o tokios šalys visuomet turi stebinti savo klientus, kad jie sugrįžtų, privalėjome imtis panašių žingsnių", – aiškina virtuvės šefas.

"Galime iš savo lokalių ingredientų kurti kažką ypatingo, bet tikrai ne tiek daug, kaip daug išteklių turinčios šalys. Mes turime mažai vietinės žuvies ar jūrų gėrybių, lengviau ir pigiau įsigyti įvežtinių produktų, nes mūsų užauginti išvežami ir parduodami kitur kaip geresnės kokybės. Tokia tendencija yra, ir tai nori pabrėžti restoranai", – akcentuoja G.Endriukaitis.

Tačiau jis iškart priduria, kad ši koncepcija aktuali ir priimtina tik tada, kai ji priimtina paprastam žmogui, kitaip tariant, kai kokybiška lietuviška produkcija bus už prieinamą kainą, o ne dvigubai brangesnė, nei importuojama.

"Restoranai gali už tai mokėti didelius pinigus, o paprastas žmogus – ne visuomet", – supranta G.Endriukaitis.

Mėgautis dviem būdais

Virtuvės ekspertas žino, kad maistu mėgaujamasi dviem būdais: kai norisi kokios nors emocijos arba kai norisi valgyti. "Kai nori piešinio lėkštėje ar patirti nepatirtų skonių, tekstūrų, eini restoraną, kuris gamina įmantrų maistą. Ten patyri emocijų, nes toks tavo tikslas, o ne prisikimšti skrandį", – sako G.Endriukaitis.

Yra kitas būdas: kai savaitgalį einama pavalgyti pusryčių arba pavakarieniauti su šeima. "Kai nori širdį glostančio maisto, prisimeni, ką mama gamindavo, kas šeimoje puikius varškėčius kepdavo, kas kepdavo skanią vištą su kmynais ir šviežiomis bulvytėmis ar gamindavo kokį nors kitą patiekalą", – sako virėjas.

"Man keista, kai žmonės eina pavalgyti į įmantrų restoraną ir sako: aš ten nebegrįšiu, nes buvo neskanu. Tokiu atveju ten nueinama netinkamai nusiteikus. Galbūt netiko jų skoniui, bet kito skoniui – labai tiko", – priduria G.Endriukaitis.

Jis įsitikinęs, kad žmonės dažniau valgo, kad pasisotintų, o ne tam, kad patirtų emociją. "Lygiai taip, kaip dažniau įsijungia televizorių, nei eina į kino teatrą. Žinoma, lietuviai dažniau renkasi tokį maistą, kuris naminis, paprastas, kurį galima gerai pasigaminti savo namuose", – mano virtuvės šefas.

"Maistas, sukeliantis emociją, neturėtų būti kasdienis, nes jeigu kasdien vaikščiosi į teatrą ar kino teatrą, jis nebebus toks ypatingas. Lygiai taip pat ir maistas – jei kasdien vaikščiosi į ištaigingus restoranus ir valgysi omarus, austres ir elnieną,  anksčiau ar vėliau tai nustos teikti tiek džiaugsmo", – tiki G.Endriukaitis.