– Kodėl karamelė?

– Karamelė visada buvo kažkas tokio!.. Vaikystėje, jei tik galėdavau rinktis saldumyną, visada pasirinkdavau karamelę. Tai ir buvo visko pradžia. Karamelė tapo ne tik mėgstamiausiu desertu, bet ir mano gyvenimu. Nebijau prisipažinti, kad esu smaližė. Anksčiau karamelę ne šiaip skanaudavau, o tiesiog kabindavau šaukštu. Tiesa, dabar jos valgau mažiau, bet namuose visada yra saldžiųjų atsargų (juokiasi).

– Viena yra mėgti, o kita – imti ir gaminti. Kas pastūmėjo į saldųjį verslą?

– Studijavau maisto technologiją ir inžineriją Kauno technologijos universitete. Būdama trečiame kurse pagal "Erasmus" programą išvažiavau mokytis į Prahą ir grįžusi supratau, kad noriu daryti kažką daugiau. Praktikai atlikti pasirinkau šokolado fabriką Vilniuje, atidžiai studijavau technologinius procesus: kiek tokie maisto produktai galioja, kokio terminio apdorojimo jiems reikia.

Savo karamelės receptą jau turėjau, tačiau jį reikėjo pritaikyti didesniam gamybos kiekiui. Kreipiausi į Sodininkystės ir daržininkystės instituto profesorių Praną Vaškelį, kuris yra sukūręs liofilizavimo technologiją. Gerą pusmetį myniau kelius į Babtus, tačiau įgytos žinios pravertė – mano studijų baigiamasis darbas buvo karamelės saldainių gamyba.

Po mokslų netikėtai sau pasukau į farmacijos sritį: dirbau pardavimo srityje viename Vilniaus startuolyje. Tačiau biure laiką leisdavau galvodama apie karamelės gaminimą. Kolegos mane ir barė, ir drąsino: "Tu tik apie karamelę ir kalbi, imk ir daryk!" Galiausiai po pusmečio išdrįsau išeiti iš darbo.

– Pradžia turbūt ne tokia jau ir saldi buvo?

– Šiemet, per Jūros šventę, bus dveji metai, kai pradėjau savo verslą. Ne, nebuvo taip sunku, kaip prisiklausius bauginimų. Visi kalbėjo apie dideles investicijas, apie grandiozinius įrenginius ir panašiai. Mane tai gerokai įbaugino, atrodė, kad be didelių pinigų – nė žingsnio. O svarbiausia buvo didelis noras. Labai tikėjau tuo, ką darau.

Iš pradžių maniau, kad tik pabandysiu, tačiau veikla labai greitai įsuko – gavau patalpas Aleksandro Stulginskio universitete, kur pradedantiems gamintojams suteikiama darbo erdvė, ir pradėjau kursuoti tarp Vilniaus ir Kauno. Taip yra iki šiol – gyvenu Vilniuje, o karamelės gaminti važiuoju į Kauno rajoną.

Vaikystėje, jei tik galėdavau rinktis saldumyną, visada pasirinkdavau karamelę. Tai ir buvo visko pradžia. Karamelė tapo ne tik mėgstamiausiu desertu, bet ir mano gyvenimu.

– Ar šiandien Lietuva palanki jaunam verslininkui?

– Iš pradžių dirbau turėdama individualios veiklos pažymą, o prieš metus įkūriau mažąją bendriją ir tapau jos vadove. Tam paskatino Europos regioninės plėtros fondo finansuojama programa "Verslo konsultantas LT". Man, verslo naujokei, buvo labai naudinga: sužinojau vertingų dalykų, išmokau kurti verslo strategiją. Jauniems žmonėms Lietuvoje suteikiama daug galimybių – gauti paramą ar paskatinimą verslui tikrai nėra sudėtinga. Kol nesu sulaukusi 30-ies, turiu privilegiją pasinaudoti lengvata modernesnei įrangai įsigyti, investuoti į naujas technologijas.

– Daugelis jaunų žmonių matuojasi sau tokią verslininko realybę: sėdi sau prabangiame kabinete ir vadovauji būriui pavaldinių... Tuo metu jūs pati sukatės gamyboje, nesibodite prekiauti savo produktais mugėse.

– Kol kas turiu vieną pagalbininkę, pakuoti produktus padeda dvi studentės. Mano produktų galima nusipirkti ir parduotuvėse, tačiau mielai dalyvauju įvairiausiuose renginiuose, mugėse – visuomet prekiauju pati. Komunikacija socialiniuose tinkluose man labai svarbi, tačiau niekas nepakeis gyvo bendravimo. Man smagu pabendrauti su žmonėmis, išgirsti jų pagyrimus ir net kritiką, kuri mane labai motyvuoja – iškart imu taisyti klaidas.

Neslėpsiu – esu perfekcionistė, noriu būti geriausia ir savo versle. Nuolat renku informaciją, stebiu rinkos tendencijas. Šiuo metu populiarėja sveiki, becukriai gaminiai, todėl ir aš netrukus pasiūlysiu įsigyti sveiką, be pridėtinio cukraus ir pieno sukurtą produktą.

– Vadinasi, galėsime be sąžinės graužimo leisti sau saldžiąją nuodėmę?

– Oi, tikiuosi, kad esate tokie pat smaližiai kaip ir aš (juokiasi). Na, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad karamelę, kaip ir visus saldumynus, geriau skanauti su saiku.

Aš įsigudrinau su ja ir patiekalus gaminti. Štai – sumuštiniai: paprasčiausias – užtepti karamelės ant ožkų pieno sūrio, labai skanu ant bri sūrio uždėti gražgarstės ir karamelės. Dieviškai skanūs sumuštiniai su pelėsiniu sūriu, kriaušėmis ir karamele. Labai paprastas variantas: ant duonelės – potėpis karamelės ir pabarstyti sūdytais, skrudintais migdolų riešutais. Prašmatnus sluoksniuotas desertas su karamele: pirmas sluoksnis – karamelės, antras gaminamas 150 g maskarponės maišytuvu sutrinant su 150 g natūralaus jogurto ir 2 šaukštais miltelinio cukraus, trečias – granolos.

Tai patys populiariausi patiekalai mano namuose. Žinoma, karamelė labai tinka su ledais, avižine koše, blynais ar su kruasanu. Skanūs karamele pertepti lietiniai, o ką jau kalbėti apie konditerinius gaminius su karamele!