Seka pėdomis

"Gyvename, sportuojame, džiaugiamės. Visi draugiški, užsiėmę: mokslai, treniruotės, kartais – kambarių tvarkymas", – taip savo šeimos gyvenimą apibūdino Miglė Achramavičienė, kai su sūnumi ir tėvu prisėdo viename Kauno sporto klubų, kur visi jie praleidžia labai daug laiko.

Keturiolikmetis sūnus Kipras, domėjęsis graikų ir romėnų imtynėmis, pastaruoju metu daug pluša treniruoklių salėje. "Štanginėje jis galėtų ir gyventi", – šyptelėjo Miglė.

Dešimtmetė Nida skina laurus šuolių į vandenį srityje, neapleidžia sportinės aerobikos treniruočių, tik pokalbio dieną kartu su klasės draugais buvo išvykoje, surengtoje ketvirtos klasės baigimo proga.

Pati Miglė tėčio J.Petkevičiaus pėdomis seka dar atidžiau – jau devynerius metus yra Lietuvos moterų rinktinės masažuotoja, šiemet pakviesta padirbėti ir su 16-mečių vaikinukų krepšinio rinktine.

Moteris taip pat yra profesionali kineziterapeutė, padeda žmonėms atsigauti po traumų, dar ir veda sportinės aerobikos treniruotes.

Be sporto, be judesio ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. "Gavau iš tėčio palikimą, ane?" – atsisuka į tėvą Miglė, kurių abiejų ne tik stiprios rankos, abu trykšta entuziazmu, bet ir ūgis identiškas – 162 cm.

Ruošia tėvą olimpiadai

J.Petkevičius, dažnai vadinamas tiesiog Juozuku, šiuo metu sportuoja po dukros sparneliu, tiksliau, pagal jos rimbo ritmą. "Paprašiau, kad Miglė mane paruoštų rinktinei. Stovykla prasideda birželio 20 d.", – apie krūvį, laukiantį per pasiruošimą Rio olimpinėms žaidynėms ir per pačias žaidynes, užsiminė vyras.

Jis su šypsena kalbėjo, kad per treniruotes nuo dukros gauna daug barti. "Nelabai klauso. Visada sportuoja su maksimaliu svoriu", – paaiškino Miglė.

Miglės brolis Vaidas, dirbantis Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininku, anksčiau užsiėmė kultūrizmu.

Kaip Juozukas abu vaikus ir anūkus į sportą įtraukė? "Turiu labai gerą žmoną. Ji į sportą nelinkusi. Ir vaikų neplanavome traukti į sportą. Kažkaip savaime nutiko, kad ir sūnus, ir dukra pradėjo sportuoti", – pasakojo J.Petkevičius.

Tvarkai laukia įkvėpimo

Miglė ne kartą akcentavo, kad visi gyvena draugiškai. Kaip išlaikyti taiką ir ramybę? Juk net ir darniausiose šeimose kyla konfliktų, karštų diskusijų. "Būna, kad mano ir žmonos nuomonės nesutinka. Bet nereikia garsiai prieštarauti. Mintyse išsikeikiu. Ir vėl viskas gerai. Gerai susiderinę", – juokėsi J.Petkevičius.

Pasisukus į Kiprą, šis sakė kartais pasipykstantis su sese, bet paskutinio karto tiksliai nepamenantis. "Pastaruoju metu sesė pagerėjusi. Nėra dėl ko ginčytis", – susimąstė paauglys.

"Gal ir būtų ginčų. Nida yra užsispyrusi, bet Kipras labai geras, randa išeitis. Jis yra diplomatų diplomatas", – apibūdino sūnų Miglė.

Kaip darnos garantą moteris akcentavo pasitikėjimą, palaikymą, demokratiją. Šių principų galia ji įsitikino augdama.

"Nuo vaikystės gaudavau patarimų, bet visada turėjau pasirinkimo laisvę ir jaučiau palaikymą. Taip stengiuosi auginti ir savo vaikus: visiška demokratija ir palaikymas", – vardijo kaunietė.

Ji neretai sulaukia klausimų iš aplinkinių, ką daro, kaip auklėja vaikus, kad jie tokie šaunuoliai – ir gerai mokosi, ir sporte sekasi, ir turi tam motyvacijos. "Neauklėju. Tiesiog gyvenu ir juos mokau savo pavyzdžiu. Rodau, kad aš tvarkausi, kad aš sportuoju, nevartoju alkoholio, nerūkau. Šeimoje nėra griežtų normų, taisyklių. Nesakau, kad kambarį būtina susitvarkyti būtinai dabar. Sakau, Kiprai, kai bus įkvėpimas, susitvarkyk kambarį", – žvilgtelėjo į sūnų Miglė.

O ką daryti, kai tas įkvėpimas net ir per dvi dienas neateina? Klausimą palydėjo Kipro ir Miglės juokas – palietėme jautrią stygą. "Būna, kad įkvėpimas ateina per savaitę. Bet jis ateina. Kol ateis, uždarau jo kambaro duris ir laukiu. Ten yra Kipro pasaulis", – kalbėjo moteris.

Auga rojaus sąlygomis

"Mama mumis tikrai pasitiki. Gal net ir per daug. Sesei gal visko taip neleisčiau, kaip man mama leidžia", – susimąstė Kipras. "Būsi griežtesnis tėtis", – reagavo Juozukas.

"Jie auga rojaus sąlygomis – pagrindinės pareigos yra mokslas ir sportas. Pamatysime, koks bus galutinis šio eksperimento rezultatas", – apie vaikų prievoles pasakojo Miglė ir, žvilgtelėjusi į sūnų, nusišypsojo. Ji įsitikinusi, kad abi atžalos per gyvenimą dar atsiplaus indų, atsitvarkys kambarių.

"Vaikai mano lūkesčius pateisina 100 proc. Jų jėga, žinios, tikslai, valia dažnai stebina. Jeigu mato, kad nespėju, aišku, kad padeda tvarkytis. Ir siurprizų surengia. Vakar grįžtu – Nida lietinių prikepusi. Ir Kipras nustebina kulinariniais šedevrais", – džiaugėsi atžalomis moteris.

Kipras labai domisi sveika mityba. "Ir man duoda patarimų", – sakė Miglė. "Taip, tie mano patarimai geri, bet mama jų nesilaiko, – įskundė mamą Kipras. – Kartais prašo, kad perspėčiau, kai pamatysiu, kad kažką ne taip valgo. Sustabdyk, sako. Ateinu, bandau stabdyti, o ji – ne, valgo toliau.. "Taip..." – nesigynė Miglė, pačios žodžiais, be proto mėgstanti saldumynus.

Jeigu visi buities rūpesčiai krenta ant jos pečių, kaip viską spėja? "Nežinau, to daug kas klausia. Kartais problemų ir darbų mes patys sau prisigalvojame", – svarstė Miglė.

"Gyventi reikia linksmiau", – pritarė jai tėvas.

Užstodavo dukrą

J.Petkevičius atkreipė dėmesį, kad su vaikais reikia elgtis pagarbiai, kaip su asmenybėmis. "Jokio amžiaus vaiko negalima laikyti kvailiu. Kitaip, kai jis išaugs, tave kvailiu laikys. Visą laiką geriausia būti lygiam. Tada ir bendrauti lengva", – kalbėjo Juozukas ir vėl trumpam grįžo į tuos laikus, kai jo paties vaikai buvo maži.

Žmona dukrai liepdavo nešioti jos dydžio batus, o Miglei kartais norėdavosi kėblinti su per dideliais, pavyzdžiui, tėvo batais. "Iš namų ji išeidavo su geraisiais, kad mama rami būtų. Aš išnešdavau tuos per didelius batus į lauką, ji ten persiaudavo ir laiminga nueidavo", – pasakojo Juozukas.

"Mama norėdavo ko nors neleisti, o tėtis leisdavo viską, – patvirtino Miglė. – Tėčiui vaikystėje irgi viskas buvo leidžiama, augo laisvai."

"Kiekvieną dieną su tėvais susiskambinu, pasišnekame, žinau, kaip jie gyvena", – apie artimą ryšį su tėvais pasakojo moteris.

"Tu su mama susiskambini, o mama man perduoda", – lyg papriekaištavo Juozukas. "Bet ir tave visada noriu apkabinti, prisiglausti", – paglostė tėvui ranką dukra. "Sutinku. Tarp jūsų su mama irgi atsirado stiprus ryšys, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Vaikystėje buvo visko. Mama išversdavo drabužius iš lentynos, kad Miglė susitvarkytų. Aš ateinu ginti – kam išvertei?" – prisiminė Juozukas.

Jis sutiko, kad vaikų auginimas daugiausiai guldavo ant žmonos pečių. "Dirbau puspenkto etato. Buvau ir sodininkas, ir dėstytojas, ir mokytojas, sargas. Dabartinė – masažuotojo – profesija patinka labiausiai. O rinktinėje pareigos iš viso nuostabios – techninis vadybininkas. Niekas nežino, ką aš turiu daryti", – kvatojo vyras.

Tačiau kai gimė sūnus ir žmonai reikėjo intensyvios medikų priežiūros, sūnumi Juozukas rūpinosi pats. "Neprileidau močiučių. Ateinu maudyti vaiko – žiūriu, priklota vonia pagalvių. Sakau, tai kaip čia maudyti vaiką?" – apie per didelį močiučių atsargumą kalbėjo Juozukas.

Ravi ir poilsiauja

Visi jie susitinka ne tik sporto salėje. "Valgome pietus savaitgaliais, važiuojame į gamtą, visos šeimos šventės kartu. Važiuojame į sodą, sodiname pomidorus, agurkus. Ir ravime, ir poilsiaujame. Ir plovą gaminame. Ir mėsainius kepame", – apie bendrą laisvalaikį vienas per kitą pasakojo trijulė.

"Matot, va, vakar kūrenome ugnį", – parodė kelias žaizdeles ant rankos Juozas.

Kipras stengiasi išnaudoti visas turimas galimybes, o jo mamos svajonė, kaip pati įvardija, labai paprasta ir žemiška – nori, kad vaikai išaugtų gerais žmonėmis, kad kuo ilgiau sveiki būtų tėvai.

Nida, kaip pasakojo Miglė, norėtų būti medike – anesteziologe. Kraujo tyrimas jai – šventė.

O Juozukas kaip visada nepraleido progos pajuokauti. "Mano svajonė – kad pensininkus į armiją imtų. Eičiau ginti Lietuvos. Galiu būti žvalgas, tankistas, lakūnas, parašiutininkas..." –  užsisvajojo vyras.