Išradinga palaikymo banga

Paprastai vos išsirinkę savo atstovus į „Euroviziją“ imdavome juos peikti, menkinti jų galimybes pakonkuruoti su kitų šalių atstovais. Teisybės dėlei, neretai taip ir nutikdavo, nes tik dukart iš ankstesnių 20 pasirodymų patekome į dešimtuką. Gal tai savigynos reakcija – apsidraudžiame, kad, jei ir vėl pabandę iš naujo vis tiek liksime toli nuo europiečių simpatijų, galėtume tarti: „O ką aš sakiau“, o gal nevisavertiškumo kompleksas netikint, kad galime būti įvertinti? Juk žmonės nemėgsta tapatintis su pralaimėtojais.

Ir net tada, kai išsirinkdavome daugelio mylimą atlikėją, tokios paramos kaip šiemet „The Roop“ nesulaukė nė vienas. LRT inicijuota geltonoji banga nuvilnijo, ir ne tik per Lietuvą. Geltonai puošiasi paminklai miestų aikštėse ir TV žinių vedėjai. Kepami geltonos spalvos desertai. Mokomasi „The Roop“ pirštų triuko. Sutartą valandą visi pasaulio lietuviai kviesti paleisti „Discoteque“ dainą savo namuose, kiemuose, automobiliuose ir surengti didžiausią diskoteką pasaulyje. Jau nekalbant apie „The Roop“ įkvėptus šokius, kuriuos demonstruoja nuo mažiausių pyplių iki senelių namų gyventojų, šoka akušerės su tuoj gimdysiančiomis moterimis, teatrų, verslo įmonių, savivaldybių, universitetų ar net Garbės sargybos kuopos atstovai.

44

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Scanpix nuotr.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

„Šis palaikymas yra ne tik apie mus. Tai parodo, kaip Lietuva moka susivienyti, žmonės nori džiaugtis gyvenimu, skleisti pozityvumą“, – yra sakęs grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.

Vis dėlto ar šiemečiai Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ tokie išskirtiniai, o gal keičiasi mūsų visuomenė – tampame tolerantiškesni, pradedame labiau didžiuotis savo pasiuntiniais, kad ir kas jie būtų? O gal pandemijos aplinkybės paskatino elgtis kitaip nei mums įprasta?

Lietuvoje trūksta solidarumą įkvepiančių įvykių. „Eurovizija“ ir tarnauja kaip bendrumo pojūtį kuriantis renginys.

Padėjo ir pandemija

„Daina, man rodos, eilinė, bet gera jos žinutė, kad net tokiu sunkiu laikotarpiu galima pasilinksminti, pašokti, ir netgi vienam. Manau, ir pandemija, karantinas paveikė, nes žmonės pasiilgę pasilinksminimų, o „Eurovizija“ – gal vienas iš kanalų, kur gali išlieti savo energiją. Gera ir reklamos kampanija“, – iš kur šįsyk toks palaikymas šiemečiams mūsų atstovams, svarsto sociologas Artūras Tereškinas.

Pasak jo, ir pati grupė „The Roop“ sugebėjo pritraukti labai daug Lietuvos gyventojų dėmesio. „Tokie „normalūs“ vyrukai, kurie dalyvauja „Eurovizijoje“. Manau, būtų kitaip, jei kas nors iš dalyvaujančiųjų būtų homoseksualus, tada tolerancija baigtųsi, nes visuomenė įsiaudrinusi dėl partnerystės, lyties klausimų“, – mano sociologas.

Pasak jo, vienareikšmiškai sudėtinga paaiškinti, kodėl šįsyk, skirtingai nei ankstesniais metais, nebuvo didžiulio nuomonių išsiskyrimo, kas turi važiuoti į „Euroviziją“. Gal patiko daina, o gal šiemet – kaip skolos grąžinimas už praėjusius metus, nes grupė jau pernai buvo laimėjusi nacionalinę atranką ir daug prarado, nes renginys buvo atšauktas.

Lietuviai turi didžiulį nevisavertiškumo kompleksą dėl „Eurovizijos“ ir apskritai lietuviškos populiariosios muzikos, kuri gana menkai atstovaujama pasaulyje. „Eurovizijoje“ mums nelabai pavyksta, nors, primena A.Tereškinas, joje būta ir labai gerų dainų, pavyzdžiui, Aistės Smilgevičiūtės sudainuotas „Strazdas“. „Nors abejoju „The Roop“ pergale, bet jei jie laimėtų ar užimtų gana aukštą vietą, būtų įdomu pažiūrėti, kiek tai sugriautų socialinį visuomenės nevisavertiškumą, pakeistų žmonių požiūrį į tai, kaip lietuvių muzikos kūrėjai geba atstovauti Lietuvai“, – svarsto sociologas.

Psichologo Antano Kairio nuomone, palyginti su standartine situacija, „The Roop“ turi pranašumą dėl dviejų faktorių. Viena, jie jau pernai buvo laimėję Lietuvos atranką, dabar juos išrinkome antrą kartą, tad žmonėms lengviau identifikuoti ir palaikyti dalyką, kuris antrą kartą patvirtintas kaip geras. Antra, mėgstame pažįstamus stimulus, t.y. žmonės mieliau ir teigiamiau reaguoja į daug kartų matytą dalyką. „The Roop“ šiemetė daina tam tikra prasme yra pernai metų jų eurovizinės dainos tęsinys, turi užuominų į ją panašia stilistika. Tad nors daina nauja, bet mums pažįstamesnė ir todėl labiau patinkanti. Psichologas neatmeta tikimybės, kad gali būti ir trečias faktorius – gal tai iš tikrųjų gera daina.

Puiki komunikacija

Komunikacijos konsultantas Arijus Katauskas giria tinkamą pačių atlikėjų komunikaciją. Vis dėlto jis sako nežinantis, ar būtų toks „The Roop“ palaikymas, jei visuomenės nekankintų daugiau kaip metai besitęsiančios pandemijos sukeltas stresas. „Gal ir mūsų pačių pasiilgimas ko nors teigiamo, kuo gali pasitikėti, ko gali laukti, yra pasiekęs tokį lygį, kad elgiamės tikrai kitaip nei ankstesniais metais. Manau, didelę įtaką daro tai, kad esame pervargę ir mums reikia bet ko gero. Ir gerai, kad atlikėjai tai puikiai išnaudoja, moka būti visų dalimi, visus vienyti“, – pabrėžia A.Katauskas.

Jis primena ir tai, kad pernai „Eurovizija“ buvo atšaukta, bet „The Roop“ galimybės užsienio šalių buvo įvertintos labai aukštai. „Gal patikėjome kitų šalių žmonių nuomone ir patys pradėjome adekvačiau vertinti tai, ką matome?“ – spėlioja A.Katauskas.

Viena aiški ir ryški spalva, specifinio rankų pirštų gesto simbolis kuria tam tikrą ritualą ir identitetą, kurį lengva prisiminti ir platinti per socialinius tinklus. Geltona spalva pasirinkta labai vykusiai – ji asocijuojasi su optimizmu ir pozityvumu, kurio mums taip trūksta besitęsiant pandemijai. (EPA-ELTA nuotr.)

Jis giria, kad tikrai gerai dirba visa komanda, matyti, kad žino, kokių tikslų siekia, ir supranta, ką reikia daryti, kaip veikti šou pasaulio aplinkoje. „Tai – profesionalumas“, – vertina komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, negali sakyti, kad iki „The Roop“ nė vieni Lietuvos atstovai nebuvo profesionaliai komunikavę, verta prisiminti „LT United“. „Bet puiku, kad ir pas mus tinkamai naudojamos priemonės, kurios įprastos šou versle kitose valstybėse. To labai reikia visam mūsų kultūros sektoriui“, – pabrėžia A.Katauskas.

Žino, ko nori

LRT vyriausiojo prodiuserio, ilgamečio Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovo Audriaus Giržado manymu, „The Roop“ palaikymo paslaptis, kad gera ir daina, ir šou, ir komunikacija, ir atlikėjų charizma. Ir, žinoma, didžiulis šio renginio išsiilgimas, kad ir kaip kas „Euroviziją“ vertintų.

Pernai konkursas neįvyko, pagaliau vyksta šiemet. A.Giržado vertinimu, „The Roop“ tikrai per tą laiką gerai pasirengė. Nors jis girdėjo ir atvirkštinių komentarų, kad pernykštė daina labiau patiko, bet iš kalbintų „Eurovizijos“ dalyvių didžioji dalis sako, kad šiemetė ir daina, jos harmonija, kompozicija, ir pasirodymas, ir idėja – viskas šiemet yra geriau“, – pasakoja A.Giržadas.

Jis giria „The Roop“ išskirtinumą: jie labai gerai žino, ko nori. Ir jų komunikacija yra labai gerai suplanuota, jie puikiai pasirengę, o ir tai duoda rezultatą. „The Roop“ patys tapo žmonių mylimi, ir tai labai svarbu.

Prastai „Eurovizijoje“ pasirodę lietuviai dažnai teisinasi neturėję tiek galimybių, kaip konkurentai, dėl menkų finansų. Bet A.Giržadas tikina, kad „The Roop“ tikrai neturi didesnio biudžeto nei ankstesni Lietuvos atstovai. Bet, prisimena delegacijos vadovas, būna, kad, nelabai pasisekus pagrindiniams dalykams, pradedama teisintis dėl menko biudžeto ar kaltinti kitus, kad kažko nepadarė ar neleido.

„The Roop“ sulaukė tikrai didelio palaikymo, bet į klausimą, ar visuomenė darosi tolerantiškesnė, A.Giržadas atsako: „Nebūčiau toks optimistas.“

Esame pervargę nuo pandemijos, gal ir mūsų pačių pasiilgimas ko nors teigiamo yra pasiekęs tokį lygį, kad elgiamės tikrai kitaip nei ankstesniais metais. Ir gerai, kad atlikėjai tai puikiai išnaudoja, moka visus vienyti. (eurovision.tv (EBU / Andres Putting) nuotr.)

Palaiko pasaulio lietuviai

Šiemet „The Roop“ palaikantys lietuviai visame pasaulyje ypač ryškiai matomi, neabejoja Taline reziduojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis. Jis pasakoja, kad estai taip pat palaiko savo šalį ir jos atstovą, tačiau, kaip jiems įprasta, tai daro santūriau ir taip neišnaudoja socialinių tinklų. Tiesa, primena Estijoje gyvenantis lietuvis, Estija, kaip ir Latvija, savo eurovizinių pergalių alkį jau yra numalšinusios – tapusios nugalėtojomis, o Lietuva vis dar pakeliui į savo pergalės dainą.

Sutartą valandą visi pasaulio lietuviai kviesti paleisti „Discoteque“ dainą savo namuose, kiemuose, automobiliuose ir surengti didžiausią diskoteką pasaulyje.

Kodėl lietuviška daina šiemet taip ryškiai palaikoma? Jo manymu, taip yra dėl keleto skirtingų, bet į vieną krūvą sukritusių priežasčių. Šių metų Lietuvos atstovai turi ryškų identitetą – geltoną spalvą, nes tokios spalvos atlikėjų aprangos kodas. Viena aiški ir ryški spalva bei specifinio rankų pirštų gesto simbolis kuria tam tikrą ritualą ir identitetą, kurį lengva prisiminti ir platinti per socialinius tinklus. LRT taip pat prisidėjo prie geltonosios bangos kėlimo viešindama savo kanalais šią akciją. Geltona spalva pasirinkta labai vykusiai – ji asocijuojasi su optimizmu ir pozityvumu, kurio mums taip trūksta besitęsiant pandemijai.

Kita priežastis – daugelis mano, kad būtent pernai pandemija atėmė iš Lietuvos pergalę „Eurovizijoje“, todėl šiemet į „The Roop“ pasirodymą dedamos didelės viltys.

Dar viena svarbi priežastis, kodėl diaspora taip aktyviai palaiko Lietuvos dainą – pasaulio lietuviai yra vieni geriausiai ir labiausiai organizuotų diasporų pasaulyje, o naujausios emigracijos bangos išblaškyti tautiečiai labiausiai pasklido būtent Europos šalyse. „Lietuvos ir pasaulio lietuvių keliamai geltonai bangai linkiu užkelti Lietuvos dainą ir vardą kuo aukščiau“, – linki V.Matulaitis.

Skirtingi požiūriai

„Lietuvoje trūksta solidarumą įkvepiančių įvykių. „Eurovizija“ tarnauja kaip bendrumo pojūtį kuriantis renginys“, – kodėl lietuviai, nors daugelis peikia, bet vis tiek žiūri ar bent jau kalba apie šį konkursą, mano sociologas A.Tereškinas.

Bet Lietuvoje verdančios aistros dėl „Eurovizijos“ pažįstamos ne visoms jose dalyvaujančioms šalims. Prancūzijoje gyvenanti Goda Klimavičiūtė pasakoja, kad ten šis konkursas nepopuliarus. Prancūzijoje yra daug muzikinių laidų, kurios populiaresnės už „Euroviziją“, kad ir „The Voice“.

Šiemet „Eurovizijos“ pusfinalį Prancūzijos visuomeninė TV transliavo, bet ne pagrindiniu, o kokiu penktu kanalu. Anksčiau pusfinalių net ir nerodydavo. Prancūzija, kaip ir dar kelios šalys – didžiausios šio konkurso finansuotojos, turi teisę iš karto pasirodyti finale, o kiti gal prancūzams neįdomūs. „Bet tie prancūzai, kurie domisi „Eurovizija“, visada labai palaiko savus, kad ir kokie jie būtų. Tiesa, šio konkurso gerbėjų nedaug“, – sako Prancūzijoje gyvenanti lietuvė.

O štai Švedijoje šis konkursas – lyg nacionalinė religija, pasakoja šioje šalyje gyvenęs sociologas A.Tereškinas. Net nacionalinė atranka ten labai svarbi – kiekvieną šeštadienį visi prilipę prie televizorių. Šlagerių, populiariosios muzikos, „Eurovizijos“ tradicija Švedijoje ryški nuo ABBA laikų. Ten kai kuriuose baruose tam tikru metu grojamos tik eurovizinės dainos.

Švedai visada labai palaiko savo atstovus ir jiems atrodo, kad jų atlikėjai visada padaro viską. Švedai visada jais didžiuojasi, niekada jų nekritikuoja. Jie tikisi laimėjimų ir kartais laimi. Bet neliūdi, jei pralaimi. (Scanpix nuotr.)

Švedijoje gyvenanti lietuvė Milda Malling pasakoja, kad net jos vaiko darželyje dabar kasdien groja eurovizinę dainą, visi vaikai ją moka ir vis dainuoja. Švedų atstovas Tusse labai mylimas. Prieš porą savaičių jam atliko balso stygų operaciją, tai visi labai dėl jo išgyveno. Daug ką jaudina ir jo asmeninė istorija: Konge gimęs atlikėjas į Švediją kaip karo krečiamos šalies pabėgėlis be tėvų atvyko būdamas vaikas, čia užaugintas įtėvių. Paskui dalyvavo talentų šou, išgarsėjo. Bet jis nesusireikšminęs, labai malonus vaikinas, geras abiturientas. Apie jį sukurtas ir dokumentinis filmas.

Beje, pasak M.Malling, dabar švedai labai išgyvena dėl kitų šalių aistruolių ne visada gražių komentarų apie Tusse, baiminasi, kad tai nepriverstų jauną žmogų nervintis. Jie patys labai gražiai pristato ir kitų šalių atstovus, šiemet kai kurie apžvalgininkai išskiria ir „The Roop“. Žurnalistai žiūri visų šalių atrankas, konspektuoja ir komentuoja.

„Švedai visada labai palaiko savo atstovus ir jiems atrodo, kad jų atlikėjai visada padaro viską. Jie visada jais didžiuojasi, niekada jų nekritikuoja, nemenkina. Švedai tikisi laimėjimų ir kartais laimi. Bet neliūdi, jei pralaimi. Žinoma, jie neįsivaizduoja, kad jų atstovas nepatektų į finalą“, – pasakoja M.Malling.

Bet kažkokių akcijų, kaip kad lietuviai šiemet, jie nerengia, kaip ir nerašo, kad pasaulis alsuoja jų atlikėjo muzika. „Jie savęs primygtinai nekiša, nes, man atrodo, ir taip savimi pasitiki“, – sako Švedijoje gyvenanti lietuvė.

Tad ko Lietuva šiandien gali tikėtis 65-osios, o mums – 21-osios „Eurovizijos“ dainų konkurso finale Nyderlandų mieste Roterdame? Lietuvos delegacijos vadovas A.Giržadas, kuriam ši „Eurovizija“ jau vienuolikta, nesiima atsakyti į klausimą, ar „The Roop“ – didžiausias lig šiol Lietuvos šansas ją laimėti, nes joje visada yra netikėtumo momentas – šalių žiūrovai gali balsuoti vienaip, komisija – kitaip.

Bet kokiu atveju, jei bent kiek tvarus bus geltonojoje bangoje parodytas lietuvių gebėjimas didžiuotis savo atstovais, būti vieningiems, galų gale, pasilinksminti, tai jau bus pergalė.

Pasirodys aštuoniolikti

Lietuvos atstovai grupė „The Roop“ su daina „Discoteque“ šiandien vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurso finale pasirodys aštuoniolikti, skelbia organizatoriai.

Lietuvos atstovai pasirodys po Bulgarijos ir prieš Ukrainos atlikėjus.

„The Roop“ varžysis su dar 25 šalių atstovais. Lietuva – vienintelė Baltijos šalis 65-osios „Eurovizijos“ finale, kuris vyks šeštadienį.

Tarp lažybininkų favoritų nugalėti konkurse – Italija ir Prancūzija.

Grupė „The Roop“ atstovauti Lietuvai buvo išrinkta ir praėjusiais metais, bet dėl koronaviruso pandemijos konkursas buvo atšauktas, šiemet jis organizuojamas laikantis griežtų Nyderlandų vyriausybės nustatytų taisyklių.

„Eurovizija“ rengiama kasmet nuo 1956 m., Lietuva joje debiutavo 1994 m.

Geriausias visų laikų Lietuvos pasiekimas „Eurovizijoje“ buvo šeštoji vieta – ją 2006-aisiais Graikijoje užėmė žymių Lietuvos dainininkų penketukas „LT United“ su daina „We Are The Winners“.

Šaltinis: BNS