- Laisvė Radzevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
-
„Gimtinės“ režisierius T. Vengris: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu
Nedaug trūko ir kino režisieriaus Tomo Vengrio pirmojo vaidybinio filmo „Gimtinė“ mes niekuomet nebūtume pamatę.
Amerikoje gimęs ir užaugęs Tomas baigė politikos mokslus ir jau buvo pradėjęs sėkmingą verslo konsultanto karjerą. Vis dėlto, kinas jį nugalėjo. Ir būtent kinas padėjo įgyvendinti sapnuose gimusią svajonę – sukurti mažo berniuko prisiminimų kupiną filmą apie savo tėvų šalį.
Į „Gimtinės“ premjerą Tomas kviečia jau rytoj.
– Tomai, ką kiekvieną kartą tau pačiam reiškia sugrįžti į gimtinę?
– Koks paradoksas – gimtine tarsi turėčiau vadinti šalį, kurioje gimiau ir užaugau. Vašingtoną, Los Andželą ir Niujorką – daug kartų didesnius miestus, kuriuose gyvenau. Tačiau kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą, tarsi jausdavau, kad jai priklausau. Lietuvoje turėjau daug laisvės, čia patyriau beveik visus pirmuosius savo paauglystės kartus. Turbūt ir pats gerai nesuprantu, kodėl Lietuva mane taip traukia? Gal tėvai gimtinės ilgesį įdainavo su lopšinėmis?
Kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą, tarsi jausdavau, kad jai priklausau. Lietuvoje turėjau daug laisvės, čia patyriau beveik visus pirmuosius savo paauglystės kartus.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykau septynerių, buvau gerokai jaunesnis, nei mano filmo herojus Kovas. Kai filmavome Lietuvoje, mano atmintyje iškildavo vis naujų tos kelionės detalių.
– Tavo tėvai abu gimė Lietuvoje, į Ameriką išvyko sovietmečiu, ten susipažino, susituokė. Kokioje aplinkoje su sese Indre užaugote?
– Kai Lietuvoje prasidėjo politinis atšilimas, JAV lietuvių bendruomenė siuntė kvietimus išvykti emigrantų vaikams. Mano tėtis augo Kaune su mama ir seserimi, o jo tėtis, mano senelis, buvo pasitraukęs į JAV, dirbo profesoriumi Masačiusetse. Mamos tėvai irgi bėgo iš Lietuvos, tačiau mama buvo pernelyg maža, kad ją pasiimtų į varginančią kelionę. Vos trijų mėnesių ją paliko giminaičiams.
Mūsų tėvai Amerikoje labai stengėsi, kad gautume geriausią išsilavinimą, siuntė į privačius būrelius, mokyklas, universitetus. Namuose kalbėjome lietuviškai, gal tuo ir skyrėmės nuo amerikiečių šeimų. Tėvai angliškai kalbėti drausdavo, su Indre užsirakindavome kambaryje ir kalbėdavome angliškai. Lietuva mums visada atrodė svajonių šalis. Kažkoks mistinis kraštas su visais tais Gedimino stulpais ir ant žirgo skriejančiais vyčiais. Mama dažnai pasakodavo apie kultūrą, apie tai, kad visi žmonės Lietuvoje lankosi teatre ir operoje.
– Ar tokią šalį ir radai, pirmą kartą čia atvykęs?
– Kosmosas buvo pirmoji mano kelionė, pamačiau daugybę keistų dalykų, apie kuriuos ir pagalvoti negalėjau. Ypač, lietuviškoje buityje. Tačiau mane nepaprastai traukė gamta. Šiandien aš žinau, kad tuomet, kai atvykome, Lietuva išgyveno sunkų laikmetį. Norėjau jį parodyti filme, kalbėti apie tai, kad mamos gimtinė, kaip tas paauglys, žengia pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų pasaulį.
Gerai prisimenu, kaip po kino festivalio Berlyne su vienu bičiuliu dalinausi vaikystės prisiminimu apie į Amerikos į Lietuvą atvežtą lagaminą su kramtomąja guma. „Klausyk, – jis man sako, – juk tai – filmas“. Tada pirmą kartą pamaniau, kad mano patirtys gali būti įdomios kitiems. Grįžęs iš Berlyno klausiau mamos ir sesers, kaip jos prisimena tą kelionę. Jų prisiminimai skyrėsi nuo manųjų. Pagalvojau – kažkas visame tame yra giliau, daugiau. Taip gimė filmas.
– Pagrindinis filmo herojus – paauglys berniukas Kovas, kurį vaidina Amerikoje gimęs ir užaugęs, tačiau dažnai Lietuvoje buvojantis Matas Metlevski primena tave. Aktorės Severijos Janušauskaitės suvaidinta Kovo mama – tavo mamą Virginiją. Kiek realių autobiografinių motyvų yra filme?
– Šiek tiek, bet ne viskas. Natūralu, kad į filmą persikėlė kai kurie mano prisiminimai ir jausmai. Tapatybės klausimas filme labai svarbus – kai esi ten, o tau sako, kad esi lietuvis, skamba keistai. Lygiai taip pat keistai skamba čia, kai tau sako – esi amerikietis. Nes nesijauti nei vienu, nei kitu.
Visai neseniai patį nustebino suvokimas: Amerika manęs netraukia, galėčiau pasilikti Lietuvoje visam laikui. Kai būnu čia, pasiilgstu Niujorko, draugų, šeimos, netgi didmiesčio, bet visai gerai jaučiuosi čia.
Gimiau Amerikoje, galiu lengvai pasislėpti, niekas nė nepagalvos, kad esu ne amerikietis, bet vis tiek jaučiu: nuo savo lietuvybės niekur nepabėgsiu.
– Savo filmą pavadinai „Gimtinė“. Angliškasis jo pavadinimas „Motherland“ turi dar daugiau niuansų. Kiek filme svarbūs mamos ir sūnaus santykiai?
– Angliškasis filmo pavadinimas „Motherland“ – labai tikslus. Filmo centre – amerikiečio berniuko ir jo mamos lietuvės santykiai. Angliškasis pavadinimas tai iškart atskleidžia gana tiksliai. Daug kankinomės, versdami jį į lietuvių kalbą. Man atrodo, esminė mintis ir santykis su gimtine, savuoju identitetu jame liko.
– Patriotizmas nėra pati populiariausia šio laikmečio tema. Kaip kilo mintis apie tai kalbėti?
– Niekada neturėjau minties kurti filmą apie patriotizmą. Galbūt lietuviškas pavadinimas ir kelia tokias mintis, bet tai nėra filmo tema. Filme labiausiai norėjome sukurti autentišką atmosferą, stengėmės laikytis savo krypties – nekūrėme nei kažko ypatingai gražaus, nei ypatingai bjauraus. Tiesiog parodėme to meto kasdienybę... Nepaisant to, koks aplink vyksta chaosas, vaikai joje visada sugeba atrasti magijos ir grožio.
– „Gimtinė“ – taip pat ir paskutinis talentingo kino operatoriaus, Nacionalinės premijos laureato Audriaus Kemežio darbas. Kokių spalvų Audrius pridėjo tavo filmui?
– Audrius turėjo nepaprastą sugebėjimą stebuklingai pagauti kadrus. Vaikus dažnai filmuodavome be repeticijų, Audrius sėdėdavo, stebėdavo juos su įjungta kamera. Jo pagauti kadrai tokie natūralūs, tokioje ypatingoje šviesoje... Džiaugiuosi, kad galėjau su Audriumi dirbti, buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip jis mato kiną ir pasaulį. Buvo puikus žmogus, jis mokėjo prajuokinti ir pataisyti nuotaiką net ir sunkiausiais momentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukraina nori būti matoma „Eurovizijoje“ ir neužgožta Izraelio: tai galimybė atstovauti savo kultūrai
Ukrainos atstovės 2024-ųjų „Eurovizijoje“ sakė, kad, nors kelionė iš Kyjivo į Malmę užtruko daugiau nei 26 valandas, bet į ją leistis buvo verta, siekiant, kad jų šalis dainų konkurse būtų matoma ir neužgožta dalyvauja...
-
M. Dubickienė į Ukrainą teikti pagalbos vyko net 108 kartus: prabilo apie karo realybę
TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ lankysis neeilinė viešnia, verslininkė Marija Dubickienė. Fondo „Saulės smiltys“ įkūrėja ne tik dalinsis ilgamete patirtimi, sukaupta teikiant paramą tuberkulioze sergantiems vaikams a...
-
Garbės apdovanojimas Kanų kino festivalyje bus įteiktas M. Streep
Gegužės 14 dieną vyksiančioje Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijoje Meryl Streep (Meril Strip) bus įteikta garbės „Auksinė palmės šakelė“, pranešė organizatoriai. ...
-
F. M. Leščiauskaitė pranešė, kad taps mama64
Žinoma žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė pranešė, kad jos gyvenime bus reikšmingų permainų. ...
-
Į skandalą įsivėlusios M. Radzevičienės mama: palaikyčiau dukrą, net jei ji būtų neteisi
Istorijos apie pačių įvairiausių spalvų kupiną motinystę, kurioje – ir euforija, ir nesėkmės, ir ligos, ir amžinas rūpestis dėl vaikų ateities. Artėjant Motinos dienai žinomi šalies žinomi žmonės prabilo, kokie yra laimingi turin...
-
Izraelis perspėja savo piliečius dėl kelionių į „Eurovizijos“ dainų konkursą Malmėje5
Prieš „Eurovizijos“ dainų konkursą Malmėje Izraelio nacionalinė saugumo taryba sugriežtino perspėjimą dėl kelionių į šį Švedijos miestą. Rizikos laipsnis kilstelėtas nuo dviejų (potenciali grėsmė) iki trij...
-
Motinos dieną Ą. Misiukevičus tradiciškai mini pajūryje: ruošia staigmeną6
Plaukų stilisto Ąžuolo Misiukevičius ir jo mamos Donaldos ryšys – akivaizdus. Vyras dažnai pasakoja apie neišpasakytą dėkingumą, supratingumą ir rūpestį vienas kitu. Artėjant pirmąjį gegužės sekmadienį minimai Mamos dienai,...
-
„Eurovizijos“ organizatoriai teigia esą pasirengę šalinti palestiniečių vėliavas5
„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai ketvirtadienį pareiškė, kad pasilieka teisę pašalinti bet kokias palestiniečių vėliavas ir propalestinietiškus simbolius kitą savaitę Švedijoje vyksiančiame renginyje...
-
Pirmą kartą istorijoje – A. Mamontovo koncertas ant Gedimino pilies kalno10
Turbūt pirmą kada nors įvykusį koncertą ant Gedimino pilies kalno surengs legendinis Lietuvos atlikėjas – Andrius Mamontovas. Koncertas vyks rugpjūčio 22 d. – A. Mamontovo penkiasdešimt septintojo gimtadienio ir trisdešimt pen...
-
Ar 40 metų kartu nekoncertavusi „ABBA“ pasirodys šių metų „Eurovizijos“ scenoje?2
Prieš pusę amžiaus „ABBA“ laimėjo muzikinį mūšį su daina „Waterloo“. Švedų kvartetas, nugalėjęs „Eurovizijoje“ 1974 metais Anglijoje, šovė į pasaulinę šlovę ir padėjo i&scaron...