– Šiemet nacionalinės atrankos finalas vyksta netradicinėje vietoje – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Tai reikalauja specialaus pasirengimo...

– Mes čia esame nuo ketvirtadienio. Pirmąją dieną buvo montuojama visa įranga, žmonės dirbo per naktį, statė sceną, derino aparatūrą, o penktadienį nuo pat ryto vyko repeticijos. Kiekvienas atlikėjas turėjo savo individualias repeticijas, vakare vyko generalinė repeticija, kuri turėjo tilpti į planuojamą eterio laiką, matavome, ar viskas einasi sklandžiai, tiksliai.

Šeštadienį kiekvienas artistas taip pat turės po trumpą individualią repeticiją, tuomet – vėl generalinė, ir vakare jau išvysime šou. Tad darbo yra išties daug.

– Kaip manote, ar patiems atlikėjams dainuoti arenoje yra iššūkis?

– Žinoma, tai yra išėjimas iš komforto zonos. Prie LRT didžiosios studijos visi per tą laiką įprato, ir mes įpratome ten dirbti, ir viskas visiems lyg ir aišku, jauku, patogu. O čia – didelė minia žmonių, palyginti su ta auditorija, kuri telpa studijoje. Žinoma, viskas kitaip.

– Atranka pasiekė finišo tiesiąją. Ką manote apie šiųmetinę atranką?

– Mano įspūdžiai apie šią atranką yra tikrai šaunūs. Ypač džiaugiuosi mūsų naujais artistais, kurie visus labai maloniai nustebino. Lyginti su pernai metais šią atranką sunku, nes jos kaskart kitokios. Bet šioje tikrai yra labai daug malonių atradimų.

– O ar buvo nusivylimų?

– Didelių nusivylimų nebuvo, tik buvo tokių juokingų, kuriozinių dalykų. Pavyzdžiui, antrus metus pas mus atvykstantis ir Lietuvą bandantis nustebinti Vlad Max, kuriam šiemet komisija nusprendė tiesiai šviesiai pasakyti, ką galvoja.

– Šiemet nebuvo parengiamosios atrankos ir visi atlikėjai iškart gavo teisę varžytis LRT didžiojoje studijoje. Ar pasiteisino ši idėja?

– Mano manymu, taip. Kadangi šiemet dar visi sutilpome į atrankai skirtą laiką, leidome visiems bent jau po kartą išeiti į sceną. O kaip bus kitais metais, priklausys nuo to, kiek dalyvių susirinks.

– Dauguma dalyvių neturėjo patirties konkurso atrankoje. Ar teko išgirsti keistų pasirodymų idėjų?

– Kiekvienais metais būna keistai stebinančių pasirodymų ir kuriozų. Ne visi dalyviai žino televizijos specifiką ir kartais paprašo to, ko negali būti: tokios spalvos šviesos, kokios nebūna, arba užsiprašo ypatingų triukų dūmuose, nebandę taip dainuoti. Arba paskutinę minutę ateina su savo naujais sumanymais, tokia situacija buvo ir šį penktadienį. Vieni dalyviai ateina ir sako: mūsų pasirodymas bus visai kitoks. O mes klausiam, ar jie žino, kad tokią viziją reikėjo pateikti prieš dvi dienas? Tada išgirstame: oi, atsiprašome, bet gal galima ką nors padaryti? Ir žinoma, visa komanda verčiasi per galvą tam, kad tą padarytume, ir viskas įvyksta.

– Ar tarp mūsų finalininkų įžvelgiate ir didžiosios „Eurovizijos“ finalininką?

Manau, kad su tuo jaunimu, kurį čia turime, išvažiuoti į didžiąją „Euroviziją“ tikrai nebūtų gėda.

– Nesiimčiau taip toli spėlioti, bet kad yra tokių, kurie tikrai verti kopti į didžiosios „Eurovizijos“ sceną, – visiška tiesa, ir tokių yra ne vienas. Manau, kad su tuo jaunimu, kurį čia turime, išvažiuoti į didžiąją „Euroviziją“ tikrai nebūtų gėda.

– Ar tiesa, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) mūsų atranką laiko pavyzdine?

– EBU mūsų atrankas vadina rekordininkėmis, nes tokios trukmės atrankų kitos šalys neturi. Šeštadienį atrankas kartu su mumis baigs ir švedai bei islandai, tačiau mūsų atranka yra ilgesnė. Nors žinote, kai sakome, kad mūsų atranka yra ilga, ji yra ilga savo trukme, o artistai juk nedainuoja visuose koncertuose, tik kas antrame. Taigi, artistams ta atranka yra dvigubai trumpesnė nei žiūrovams.

– Kokie darbai Jūsų lauks po atrankos finalo?

– Po finalo kitą dieną išvykstu į Kijevą, turiu išvežti visą medžiagą, dokumentus, muziką, video, aprašymus, tad manęs lauks ilga naktis iki ryto ruošiant dokumentus, kad galėčiau laiku įvykdyti įsipareigojimus Europos transliuotojų sąjungai.