Persirengėliai – raganos, velniai, vaiduokliai, pabaisos. Moliūgai. Žvakės. Vaišės arba pokštas. Helovyno karštinė Klaipėdos neaplenks.

Ruošiasi iš peties

Klubas „Dr.Who“ su vieninteliais Lietuvoje siaubo namais šeštadienį rengia ambicingai siaubingą projektą „Nosferatu Halloween“.

Aštrių įspūdžių medžiotojų laukia didžiausia Helovyno košmarų koncentracija ne tik Klaipėdoje, bet turbūt ir visoje Lietuvoje. Klubas „Dr.Who“ vienai nakčiai taps Palangoje veikiančių siaubo namų ir muziejaus „Nosferatu“ rezidencija – sunkvežimiu iš kurorto bus atgabenta daugybė eksponatų ir dekoracijų. Įspūdinga atributika pagaminta Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Zombiai tikrąja to žodžio prasme pas mus atrieda, atidunda! Vieno užsakyto autobuso kraugeriškoms būtybėms gali ir neužtekti “, – šypsojosi organizatoriai.

„Neabejoju, kad šis vakarėlis išsiskirs iš kitų Helovyno renginių, nes aplinkos paruošimui skiriamas ypač didelis dėmesys“, – kalbėjo „Nosferatu“ atstovė Idilija Valužytė.

Nusidriekdavo eilės

Nors siaubo namai ir muziejus Palangoje duris atvėrė sunkmečiu, iniciatoriai tvirtino, kad entuziazmas pasiteisino. „Dirbti pradėjome vasarai jau įsibėgėjus, tačiau sezonas buvo šaunus – dėmesio mums nestigo, sulaukėme daugybės komplimentų. Kartą siaubo namuose apsilankę žmonės sugrįždavo ir vėl su savo draugais“, – pasakojo I.Valužytė.

Ji nesiryžo įvardyti, kiek drąsuolių jau spėjo peržengti „Nosferatu“ slenkstį. „Kartais per dieną sulaukdavome apie 100 lankytojų. Daugiau nei 10 žmonių vienu metu neįleidžiame, tad netgi smalsuolių eilutės nuvinguriuodavo“, – pažymėjo pašnekovė.

Audžia naujus planus

Klaidūs „Nosferatu“ kambarių labirintai vilioja smalsautojus ir vasarai pasibaigus – šaltuoju metų laiku siaubo namai Palangoje veikia savaitgaliais. Kito sezono planų verslininkai neskuba atskleisti, tačiau užsiminė, kad pasiūlys naujų atrakcijų tiek vaiduokliško namo viduje, tiek ir po atviru dangumi.

„Tikrai neturime tikslo aplinkui sėti baimę. Atvirkščiai – norime, kad žmonės nugalėtų savo fobijas. Pasitaikė tik keli atvejai, kai lankytojai neištvėrė įtampos ir nutraukė pasivaikščiojimą po „Nosferatu“ valdas“, – kalbėjo I.Valužytė.

Nervų stiprumo testas

Tie, kurie dar nespėjo ar neįsidrąsino Palangoje praverti „Nosferatu“ durų, „Dr.Who“ valdose galės praskleisti siaubo namų ir muziejaus paslapties skraistę. Klubinė erdvė virs paslaptingais požemiais, kuriuose kraują stingdys kultinių siaubo filmų vizualinės improvizacijos su Fredžiu Kriugeriu, Beetle Juice, demonais ir kitomis mistinėmis būtybėmis. Po šiurpiomis kaukėmis veidus paslėpsiantys aktoriai publikos akivaizdoje atliks „skrodimo“ seansus ir kitus ritualus. Helovyno fotoateljė bus galima pamėginti išspausti šypseną įsitaisius kankinimų krėsle, įsiamžinti su savo košmarų herojais. Į „Dr.Who“ persikels ir unikali 3D siaubo paveikslų galerija.

Jei per Helovyną nesinori likti namie su puodeliu valerijonų arbatos, jau pats laikas šturmuoti kostiumų nuomos salonus ir dairytis teatrinio grimo. „Apie aprangos kodą nesinori daug malti liežuviais – jis turėtų būti toks, kad aplinkiniams prireiktų raminamųjų!“ – šmaikštavo „Dr. Who“ komanda.

Helovyno kilmė

835 metais popiežius Grigalius IV lapkričio 1-ąją paskelbė Visų šventųjų diena. Šios dienos išvakarės, spalio 31-oji, buvo žinoma kaip Visų šventųjų išvakarės,  angliškai – All Hallows Eve, laikui bėgant sutrumpėjusi iki "Halloween". Tačiau vėliau šis žodis įgavo visai kitą prasmę.

Daug anksčiau nei Bažnyčia lapkričio 1-ąją paskelbė Visų šventųjų diena, skirta minėti šventuosius ir kankinius, ji jau buvo minima įvairiais būdais visame pasaulyje.

Istoriškai žinoma, kad Helovynas tam tikrą dieną buvo švenčiamas senovės druidų – keltų išminčių ir kunigų. Keltai garbino gamtą, suteikdami jai antgamtiškų galių. Keltai garbino Saulės dievą (Belenus) – jo šventė buvo Beltane dieną (gegužės 1 d.), ir mirties viešpatį, arba mirusiųjų dievą, kuriam buvo skirti Samhain diena – spalio 31-oji. Lapkričio 1-oji keltams buvo naujų metų pradžia. Senovės Britanijoje ir Airijoje keltai, švęsdami spalio 31-ąją (vasaros pabaigą), tikėjo, kad mirusiųjų sielos tądien grįžta aplankyti savo namų, o aplink siaučia vaiduokliai, raganos ir pan. Tai buvo metas, kai žyniai šaukdavosi antgamtinių jėgų.

Ši šventė pasauliniu mastu nebuvo plačiai minima iki XX a. – iki tol Helovynas nacionaline švente tebuvo pripažinta Airijoje. Į Ameriką Helovynas atėjo XIX amžiaus viduryje. Šią šventę čia atsivežė airių imigrantai.

"Džeko žibintas"

Turbūt visi puikiai žinome, kaip atrodo "helovyniškas" moliūgas. Viena šio moliūgo kilmės versijų – tai aliuzija į raganų atributą, žmogaus kaukolę su žvake viduje. Tarp airių, kurie išpopuliarino Helovyną Amerikoje, buvo žinoma "Airių Džeko" legenda, kuri paaiškina ir "Džeko žibinto" atsiradimą – kadais gyvenęs girtuoklis Džekas, kuris apgavo velnią, – ėjęs su velniu varžybų. Abu įlipę į obelį, o Džekas padaręs kryžiaus ženklą, kad velnias nebegalėtų išlipti iš obels. Džekas privertė velnią prisiekti, kad jis niekada nesikėsins į Džeko sielą. Velnias buvo priverstas sutikti. Po mirties Džekas buvo nuvarytas nuo rojaus vartų kaip nusidėjėlis ir nusiųstas į pragarus, bet velnias, kaip buvo žadėjęs, jo nepriėmė. Taip Džekas nebeturėjo kur eiti ir jis buvo pasmerktas klajoti po žemę. Tuo metu, kai palikinėjo pragarą, Džekas valgė ropę. Velnias paleido į jį smilkstančią anglį. Džekas įsidėjo anglį į ropę ir nuo tada blaškėsi po žemę su šia savo lempa ieškodamas vietos poilsiui. Vėliau ropę pakeitė moliūgas, nes taip buvo žymiai lengviau vaizduoti velnio anglį moliūgo viduje.

Helovyno kaukės ir kostiumai

Yra kelios versijos apie jų kilmę. Viena – žmonės, bijodami raganų ir vaiduoklių, patys persirengdavo ar užsidėdavo kaukes, kad blogio tarnai jų nepažintų, nes jie būsią panašūs į juos. Taipogi gali būti, kad taip žmonės norėdavo išgąsdinti blogąsias dvasias. Be to, pagonių laikais tikėta, kad persirengimas suteikia galimybę perimti galias to gyvūno, kurio kaukę užsidedi.

Pagal "The facts on Halloween"