Lietuviai įsitikinę, kad nuomonės formuotojai turi didžiulę įtaką jaunimui, kurie gali aklai pasitikėti reklama. Tačiau ne visos reklamos būna teisingos ar atitinkančios realybę. Žmonės teigia, kad, prieš imantis reklaminių užsakymų, nuomonės formuotojai turėtų labiau pasigilinti, patikrinti reklamuojamus dalykus.

Plačiau apie nuomonės formuotojus ir Etikos kodekso reikalingumą pokalbis su agentūros „Influenceriai.lt“ vadove Laura Aleksandraviče.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kaip vertiname Lietuvos nuomonės formuotojų foną?

– Skaičiuojame daugiau nei 12 tūkst. nuomonės formuotojų Lietuvoje. Kalbame ir apie labai mažos apimties nuomonės formuotojus. Didesnių yra apie 150, kurie turi per 100 tūkst. sekėjų. Jų elgesys labai skirtingas. Kiekvieno žmogaus asmeninė etika ir moralė labai skiriasi. Kadangi nėra vienos reguliuojančios institucijos arba kokio Elgesio kodekso, kartais sunku nustatyti, ar nuomonės formuotojas pasielgė etiškai, ar ne. Šis klausimas buvo aktualus praeitais metais, kai prasidėjo karas. Tada jie labai solidarizavosi, bent savaitei ar dviem sustabdė reklamą. Tai buvo daroma jų pačių, kaip žmonių. Nebuvo institucijų, kurios sakyti, kad derėtų sustabdyti reklamas.

– Pagal ką Lietuvos nuomonės formuotojai renkasi reklamuojamas prekes?

– Yra ir draudžiamos reklamos, kurios galioja ir nuomonės formuotojams, – alkoholio, tabako reklama, lošimai, sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos priemonių, tačiau viešojoje erdvėje nuomonės formuotojai vis dar aktyviai reklamuoja grožio injekcijas, lašelines, grožio klinikas. Tai pagal mūsų reklamos įstatymą yra draudžiama. Norėtųsi institucijų priežiūros.

– Ar yra numatyta atsakomybė už tokius veiksmus? Matome, kad situacija viešojoje erdvėje nesikeičia.

– Nesikeičia. Aktyviausiai stebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pastebėję nusižengimą, aktyviai siunčia pranešimus. Kitos tarnybos ne tokios aktyvios. Situacija tokia – įstatymas yra, bet jo ne visada laikomasi ir nėra aktyvios priežiūros.

Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne.

– Ar, jūsų manymu, Etikos kodeksas būtų reikalingas Lietuvoje?

– Taip. Jau buvo džiugu, kai 2019 m. Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba išleido reklamos žymėjimo gaires socialiniuose tinkluose. Šiandien žymėdami reklamą esame 80 proc. neblogoje situacijoje, kai prekių ženklai tinkamai žymi reklamą ir nuomonių formuotojai tinkamai tai daro. Tačiau yra kitų klausimų. Kai kurie produktai žalingi reklamuoti arba vaikų, nepilnamečių naudojimas reklamai. Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne. Susipažinus su Prancūzijos būsimu Etikos kodeksu, jaučiu, jis gali tapti pagrindu visos ES reguliavimui. Tai neišvengiamai ateis ir į Lietuvą.