Šilti žmonės, nuostabus oras, vanduo, skanus maistas ir egzotiškas prieskonis. Žinomas kirpėjas Andrius Valaitis, be šių pranašumų, Malaizijoje išskyrė dar vieną – puikiai sutariančius vienoje šalyje gyvenančius budistus, hinduistus, musulmonus ir krikščionis.

Turi bokštus dvynius

"Ryški, įvairi, magiška šalis, kurioje persipynusios įvairios kultūros ir skirtingos religijos, – apie Malaiziją kalbėjo ten pirmą kartą pabuvojęs A.Valaitis. – Ir keista, ir malonu, kad ten nesipjauna įvairių kultūrų bei religijų žmonės."

Dumblinoje Santakoje, arba sostinėje, geriau žinomoje pavadinimu Kvala Lumpūras – mieste, kuris iš alavo kasėjų gyvenvietės išaugo į beveik 2 mln. megapolį, išsiskiria garsieji bokštai dvyniai.

1998-aisiais, po šešerių metų statybos, baigtas "Petronas Twin Towers". Jo aukštis – 378,6 m (su antena – 451,9 m). Nuo 1998 m. iki 2004 m. aukščiausiu pastatu pasaulyje buvęs "Petronas Twin Towers" dabar dar turi dvynį ir drauge su juo – aukščiausių bokštų dvynių titulą.

"Jie gražiausiai atrodo sutemus, jau apšviesti", – pastebėjo Andrius.

Vaikinai dažytais plaukais

Mieste – kvapų ir spalvų kokteilis. Kinų, tajų, malajų patiekalų kvapai, šalutinėse gatvelėse – kanalizacijų, šiukšlių dvokas.

Gatvėse – ir europiečiai, ir juodai vilkinčios, ne tik plaukus, bet ir veidus prisidengusios musulmonės.

"Vietiniai jaunuoliai išsiskiria ir mėgsta puikuotis ryškiomis šukuosenomis ir violetine, mėlyna, raudona, ar ryškia peroksidine spalva dažytais plaukais", –  net atostogų metu kirpėjas A.Valaitis atkreipė dėmesį į praeivių plaukus.

Gyventojai – draugiški, šilti, paslaugūs, jie parodys, kur jums reikia važiuoti MRT traukiniu, kaip nuvykti į įspūdingą Paukščių sodą, Drugelių parką, kur išvysi ir įvairiausių spalvų papūgų, povų bei kitų paukščių.

Buvusioje britų kolonijoje beveik visi kalba angliškai, mieste stūkso ir modernių, ir kolonijinių ar mūsų akiai egzotiškų pastatų.

Natūralios sultys su sirupu

"Jų maistas – nuostabus, gali pasirinkti malajų, kinų, tajų, indų patiekalų, – Azijos virtuvės valgius mėgstantis kaunietis ypač gyrė garsųjį malajų troškinį-sriubą iš ryžių makaronų su daržovėmis, sojomis, kiaušiniais, mėsa ar jūrų gėrybėmis. – Neragavai laksos – nebuvai Malaizijoje arba Penango saloje. Taip mums sakė nacionaliniame parke sutiktas malajietis su žmona." Beje, šis A.Valaičiui apie malajų virtuvę aiškinęs vyras dabar gyvena Australijoje su žmona inde, jie nusprendė tuoktis po pirmo pasimatymo.

Andriui patiko mėgautis natūraliomis įvairiausių vaisių sultimis, tačiau iš pradžių vietiniams reikėjo aiškinti, kad lietuvis nepageidauja, jog į sultis būtų pilamas sirupas arba beriamas cukrus.

"Prašiau natūralių sulčių, bet pirmą kartą jie įpylė apie 50 g sulčių, dvigubai daugiau vandens, įverčia krūvą ledukų, įpila sirupo arba įberia cukraus, – juokėsi Andrius. – Ir tik antrą ar trečią kartą geriant sultis toje pačioje vietoje, jie jau žinojo, kad nereikia nei cukraus, nei nei vandens, nei ledukų."

Pavalgyti nebrangu: tik pirmą dieną sostinėje už vakarienę kaunietis mokėjo apie 27 eurus. Vėliau A.Valaitis rinkdavosi vietas, kur eina vietiniai, bet ne turistai, ir mokėdavo po 3–5 eurus.

Krikščionimi tapęs musulmonas

Nors prigąsdintas dėl islamistų, teroristų ir vagių grėsmės, visas tris savaites lietuvis jautėsi saugus. Ir kinų kvartale, ir paplūdimiuose, ir garsiuose 400 mln. metų senumo klinčių suformuotuose Batu urvuose, kur 150 m aukštyje įrengtos indų dievybių slėptuvės, su jokiomis grėsmėmis A.Valaitis nesusidūrė.

Už 13 km nuo sostinės esančiuose Batu urvuose vyksta įspūdingos ceremonijos, o vienąkart per metus šventėje apsilanko keli milijonai žmonių, kurie pasikeisdami nuo ryto iki vakaro kopia 272 laiptelius iki pagrindinės šventyklos, o prie laiptų juos stebi 42,7 m aukščio paauksuota indų karo dievybės Murugano statula.

Įvairios kultūros ir religijos vienoje šalyje vėliau jau nestebino Andriaus, nors, įsėdęs į taksi, jis nesitikėjo išvysti taksisto – buvusio musulmono, dabar – užkietėjusio krikščionio.

"Susirgęs sunkia liga jis keitė religijas. Anot jo, jam padėjo krikščionių dievas ir dabar jo automobilyje kabo Švč. Marijos statulėlė, kryželis. Malajietis moralizavo apie santykį su Dievu, o atsisveikindamas davė lankstinuką apie krikščionybę", – pasakojo A.Valaitis.

Pirmąsyk išbandė motorolerį

Langkavyje, arba Rausvai Rudojo erelio saloje, – daugybė turistų.

Langkavio salyne sklando makabriški pasakojimai apie merginą Mašuri, kuri neva prakeikė vietovę, nes nepelnytai buvo apkaltinta nuodėme. Vyras pagal paprotį turėjo žmoną nužudyti. Jam dūrus peiliu sutuoktinei į krūtinę, pasruvo baltas kraujas: tai įrodė, kad Mašuri nekalta. Prieš mirtį jauna moteris salą prakeikė septynioms kartoms. Kalbama, kad šis prakeiksmas turėjo baigtis 1990 m.

Vienoje salos dalyje A.Valaitis gyveno pas vietinius: nakvynė su dušu, tualetu, kondicionieriumi parai kainavo apie 15 eurų.

"Greta namukų, kur taupydami pinigus nakvynę rinkdavosi ir studentai, mačiau vaikščiojančias vištas, rytais ir vakarais užgiedodavo gaidžiai", – ramioje vietoje kirpėjas jautėsi it kaime pas močiutę.

Neatsitiktinai šioje saloje ne tik daugybė studentų, su kuprinėmis keliaujančių žmonių, bet ir senų, barzdotų, dredais pasipuošusių hipių.

Šioje saloje Andrius pirmą kartą važiavo motoroleriu: norėdami pasipinigauti vietiniai apsimetė nesuprantantys vairuotojo pažymėjimo reikšmių.

"Ir net, kai neradau, kaip įjungti motorolerį, jie tik šyptelėjo, palinkėjo gero kelio, važiuoti lėtai ir saugiai, – tiesa, saloje, kur eismas ramus, saugiai važinėjęs lietuvis į ekstremalias situacijas nepateko. – Nors iš pradžių reikėjo įprasti prie kairės pusės eismo krypties."

Nuotykis masažo salone

Ar Malaizijoje jis patyrė nuotykių?

Ne. Šalyje išties jautėsi saugiai, žmonės – itin draugiški.

Tiesa, kartą, kai su sese apsilankė jaukiame, kelių aukštų SPA salone, jo laukė staigmena.

"Viena darbuotoja nuplovė kojas ir palydėjo į kitą aukštą, – šypsojosi kaunietis. – Ten – prieblanda, jauku, žvakės, smilkalai. Pas seserį atėjo masažuotojas vyras, o pas mane – mergina. Tačiau po akimirkos išgirdęs balsą supratau, kad mano masažistė – transeksualas."

Koks pats įspūdingiausias vaizdas?

Turbūt nuo 708 m dydžio Gunug Mačinčango kalvos Langkavio saloje. Iki jos lietuvis važiavo motoroleriu vingiuotais keliais, kuriuos dažnai perbėgdavo beždžionės, paskui ėjo pėsčiomis.

"Ten geriausiai vykti anksti ryte arba vakare ir laukti saulės tekėjimo arba laidos, – būtinai ragino ten apsilankyti A.Valaitis. – Vaizdas – fantastiškas. Kaip ant delno atsivėrė Langkavio panorama. Namai – it degtukų dėžutės, salos, jūra ir tolumoje galima išvysti net Tailando salas."