Išsišokėlis

Lietuviai yra nepakantūs seksualinėms mažumoms. Daugelis neįprastos orientacijos žmonių, bijodami aplinkinių reakcijos, vis dar slepia savo tikrąjį seksualumą.

Klaipėdoje gyvenantis rašytojas ir žurnalistas Linas Jegelevičius neseniai pristatė autobiografinę knygą „Nuogas prieš jus“. Joje klaipėdietis neslepia savo homoseksualumo. Interviu „Vakarei“ L.Jegelevičius sakė, kad ilgai nedrįso net pats sau pripažinti, kad yra gėjus. Todėl jis supranta, kad visuomenė jo drąsą sakyti tiesą gali suvokti kaip išsišokimą.

Rašytojas nemėgsta, kai kalbėdami apie jį žmonės pirmiausiai akcentuoja jo seksualinę orientaciją. Jį skaudina, kad daugelis pirmiausiai mato jame vyrą, kuris myli tos pačios lyties asmenį.

„Nors gyvenime nesu išsišokėlis, mano maištingas būdas padiktavo sprendimą būti atviram. Man buvo svarbu pasakyti, kad esu, kas esu. Buvo labai sudėtinga pačiam sau neigti savo seksualumą, o kai lioviausi tai daryti, nebegalėjau meluoti ir aplinkiniams. Knygoje rašau apie daugelį dalykų, ne tik apie homoseksualumą. Man pačiam mano orientacija yra gal 47 vietoje. Pirmiausia esu Linas, žmogus, lietuvis, savo tėvų vaikas, žurnalistas ir rašytojas. Galbūt esu keistuolis, bet man nebesunku savęs priimti tokio, koks esu“, - sakė jis.

Jo drąsa stebina lietuvius.

Pasaulį stebina lietuvių nepakantumas gėjams.

Gresia teismai

Praėjusią savaitę Neringoje kilo skandalas - Juodkrantės parodų salėje buvo uždrausta demonstruoti fotografijas, kuriose buvo vaizduojamos laimingos gėjų poros. Neringiškiams atrodė nepriimtina, kad parodoje netradicinės orientacijos žmonių šeimos pateikiamos kaip visuomenės norma.

Prieš porą savaičių Seimo narys Petras Gražulis, homoseksualus viešai pavadinęs „nesveikais ir iškrypusiais“ žmonėmis, kurie „kelia pavojų visuomenei, todėl juos reikia izoliuoti kaip raupsuotuosius“, pelnė „Gėjų pupulio-2006“ titulą. Šį titulą politikui skyrė vieno gėjams skirto internetinio tinklapio skaitytojai. Rinkimai buvo surengti siekiant sugėdinti netolerantiškus Seimo narius.

Nebestebina ir pernai Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva atliktų sociologinių tyrimų rezultatai. Net 66 procentai lietuvių nenorėtų turėti kaimyno homoseksualo, o 56 procentai teigia, jog homoseksualizmo niekada nepateisintų.

Lietuvių nepakantumą mažumoms galėtų sutramdyti nebent tikimybė, kad valstybei, nesugebančiai susitvarkyti su homofobija, gali tekti stoti prieš Žmogaus teisų teismą. Europos Sąjungos įstatymų leidėjai apie tai prakalbo šiemet, išnagrinėję ataskaitą apie homofobijos apraiškas visose 25 Europos Sąjungos šalyse.

Tolerancija didėja?

Tas pats Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas pateikia ir mažumoms palankesnių žinių.

1990 metais homoseksualių kaimynų nenorėjo net 87 procentai Lietuvos gyventojų, 1999-aisiais – 68 procentai, o pernai – 66 procentai.

Per 15 metų tolerancija mažumoms padidėjo 11 procentų. Tačiau Lietuva išlieka viena nepakančiausių gėjams šalių Europoje.

Europos kultūros instituto bei visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ atlikti tyrimai taip pat rodo, kad kas trečias Lietuvos gyventojas greta savęs nenori matyti homoseksualios orientacijos žmonių. Lietuvoje klestinčią homofobiją liudija ir tai, jog pusė apklaustųjų visiškai pateisintų diskriminaciją darbe dėl seksualinės orientacijos.

Lietuvos gėjų lygos atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 88 proc. apklaustų homoseksualų slėpė savo seksualinę orientaciją visuose arba kai kuriuose darbuose.

Homoseksualų teisių gynėjai Lietuvoje tikina, jog kovodami su homofobija nesiekia ypatingų teisių mažumoms. Jų tikslas yra kiekvienam asmeniui, Lietuvos piliečiui ir mokesčių mokėtojui, nesvarbu, kokia yra jo lytinė orientacija, užtikrinti visas pilietines, politines, socialines, ekonomines bei kultūrines teisės.

Parašė per 2 mėnesius

Pirma lietuvio autoriaus knyga, kurioje kalbama ir apie homoseksualizmą – populiari. „Vagos“ knygynų perkamiausių knygų dešimtuke ji yra 8 vietoje.

Knygos autorius L.Jegelevičius „Vakarei“ pasakojo, kad pirmąjį savo kūrinį parašė per 2 mėnesius ir nesunkiai rado leidėją. Kelių tūkstančių egzempliorių tiražu išleista knyga visuomenėje sulaukė prieštaringų vertinimų. Po publikacijos viename dienraštyje interneto komentatoriai negailėjo negailestingų atsiliepimų apie klaipėdiečio drąsą rašyti homoseksualumo tema.

„Aišku, mane tai trikdo, - neslėpė L.Jegelevičius. - Atrodo, nuoširdžiai pasakojau žurnalistams apie savo knygą, jos kūrimą, save, o atsivertęs laikraštį radau antraštę su žodžiu homoseksualas, bei tekstą, kuriame visas dėmesys skiriamas ne mano darbui, o mano seksualinei orientacijai“.

Rašytojas dabar gyvena Klaipėdoje su savo draugu. Šiuo metu jis baigia rašyti antrąją savo knygą ir ketina grįžti į darbą. L.Jegelevičius yra Šilalės rajono laikraščio „Šilo aidas“ redaktorius. Laikraščio savininkas neprieštaravo jo pusės metų kūrybinėms atostogoms.

L.Jegelevičius taip pat sakė, kad nėra tipiškas vyriškis. Jis labai retai išgeria, nerūko, nevartoja narkotikų, net negeria kavos ir labai mėgsta būti vienas, ypač gamtoje.

Draugas pyksta

L.Jegelevičius 15 metų gyveno ne Lietuvoje. Jis išbandė darbą kruiziniuose laivuose, vėliau nelegaliai dirbo Majamyje, daugiausiai prašmatnių naktinių klubų apsaugininku.

Autobiografinėje jo knygoje „Nuogas prieš jus“ papasakoti įvykiai tokie spalvingi, kad norom nenorom peršasi abejonė, ar iš tiesų viskas, ką aprašė autorius, yra tiesa. Tačiau internetinės paieškų sistemos patvirtina – faktai tikri. Internete iš tiesų yra nemažai informacijos apie knygoje minimus klubus, jų savininkus, klubuose apsilankiusių įžymybių sąrašai, išlikę ir rašytojo darbo patvirtinimų iki jam išvykstant iš Lietuvos.

„Mano draugas, kurį Klaipėdoje sutikau po mėnesio, kai sugrįžau į Lietuvą, nesidžiaugia nei mano knyga, nei mano interviu dienraščiams. Jis galbūt geriau išmano, kaip pas mus yra vertinami gėjai, todėl jau kelis kartus priekaištavo man, kad greitai negalės su manimi vaikščioti mieste, nes tapsiu atpažįstamas. Keista, tačiau po kelių interviu, televizijos laidos manęs niekas nė karto neužkabino gatvėje. Gal Klaipėda iš tiesų pats liberaliausias miestas?“ - klausė rašytojas.

Homoseksualumo nepripažino

Knygoje „Nuogas prieš jus“ L.Jegelevičius aprašo savo gyvenimo kelią, kurį nuėjo, kol suprato esantis homoseksualus ir pats sau tai pripažino.

Rašytojas sakė, kad iki tol buvo homofobiškas, labiausiai gėjų nemėgstantis vyras. Trisdešimt penkerių metų vyras neslepė, kad dar paauglystėje suvokęs, kad nėra toks pat, kaip kiti bendraamžiai, laužė save ir stengėsi netikėti, kad jo trauka vyrams nepasikeis visą gyvenimą.

„Buvau ir esu tikintis žmogus, todėl bažnyčios požiūris formavo mano nuomonę, kad tai, ką jaučiu, yra didžiulė nuodėmė, kurią būtinai turiu iš savęs išguiti. Be to, sovietinė auklėjimo sistema taip pat buvo negailestinga – gėjai buvo laikomi nusikaltėliais“, - pasakojo vyriškis.

L.Jegelevičius nebemeluoja nei sau, nei kitiems. Leidžia būti sau tokiu, koks yra.

„Po visų kovų su savimi galiausiai susitaikiau su tuo, kuo esu gimęs. Ir gyvenu toliau“, - atviravo jis.

Šokiruojančio romano autorius tikina, kad jo knyga pirmiausiai yra apie nelegalaus emigranto dalią Jungtinėse Valstijose, darbą kruiziniuose laivuose, Majamio naktinių klubų apsaugininko darbo kasdienybę, apie likimą, nuo kurio sunku pabėgti, apie priešinimąsi sau, bandymą nuslopinti savo seksualumą.

Nenori kovoti

„Nenoriu būti kovotojas už homoseksualų teises. Neketinu nešti jokių vėliavų – nei trispalvės, nei gėjų bendruomenę simbolizuojančios vaivorykštės spalvų vėliavos. Noriu ramiai ir laimingai gyventi su savo draugu, dirbti ir užsidirbti, keliauti, džiaugtis paprastais dalykais ir kurti“, - dienraščiui sakė L.Jegelevičius.

Antrojoje rašytojo knygoje apie homoseksualumą nebus kalbama. Klaipėdietis baigia parašyti romaną apie lietuvio krepšininko ir rusės merginos meilės istoriją, užsimezgusią Amerikoje. Knygoje pasakojama apie dviejų žmonių meilę, kuriai padeda ir trukdo tikėjimas magija ir paranormaliais reiškiniais.

L.Jegelevičius nenori tapti rašytoju. Jis ketina toliau dirbti žurnalistu, tačiau neatmeta galimybės ir vėliau, jei kils idėjų, rašyti knygas.

Rašytojas pasakojo, kad artimiausiu metu nori sugrįžti į Šilalę, kur jo laukia draugiškas laikraščio kolektyvas ir lėtas bei ramus gyvenimo tempas, galimybė dažniau pabūti vienam, skaityti ir kurti.

„Nesu tobulas. Nesu nei geresnis, nei blogesnis negu esu. Jei man tai pavyko atskleisti savo autobiografinėje knygoje, puiku. Dabar gyvenimas tęsiasi“, - sakė jis.