Iš užsienio universitetų grįžę jaunieji tarpukario Lietuvos menininkai jau buvo matę kitokį pasaulį. Jiems priimtiną bohemos dvasią, perimtą iš Vakarų, sėkmingai pritaikė ir Lietuvoje. O bohemai gyvuoti reikalinga miesto kultūra.

Iki tol buvęs kuklus miestas, Kaunas ketvirtajame dešimtmetyje suklestėjo. Vietinių jis buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Čia esančiose kavinėse, restoranuose mėgo rinktis Kauno menininkai, rašytojai ir kiti bohemiškos pasaulėžiūros asmenys.

Balys Sruoga Laisvės alėjoje įlipo į medį ir pradėjo kukuoti. Niekas jo iš to medžio negalėjo iškrapštyti.

Bohemišku, ekstravagantišku įvaizdžiu Kaune garsėjo Borisas Dauguvietis, Juozas Tysliava, Albinas Herbačiauskas, Balys Sruoga. Pastarasis, beje, neapsiribodavo vien unikaliomis stiliaus detalėmis. „Vienas iš tokių atvejų, kuomet Balys Sruoga Laisvės alėjoje įlipo į medį ir pradėjo kukuoti. Niekas jo iš to medžio negalėjo iškrapštyti“, – laidoje pasakos istorikė Justina Mingėlaitė.

Neeilinis laidos svečias – lenktynininkas Benediktas Vanagas, papasakosiantis apie Vyčio atsiradimą Dakaro lenktynėse, istorijos reikšmę bei įkvėpimą siekiant aukščiausių rezultatų. Kokia istorinė asmenybė bei įvykis lenktynininkui imponuoja labiausiai?

Išskirtinis talismanas, kuris lydi lenktynininką lenktynėse – Vytis. Neabejotinai ir šių metų lenktynėse jis puoš ekipažo automobilį. Apie simbolio kilmę, reikšmę ir atsiradimo priežastis laidoje pasakos pats B. Vanagas.

„Istorijos suvokimas man asmeniškai niekuomet nebuvo toks svarbus, kaip pirmajame Dakaro ralyje, kuomet susipažinau su Vyčiu gerokai artimiau. Nuo tada prasidėjo tikrai didelės mano, kaip asmens, paieškos“, – simbolio prasmę atskleis B. Vanagas.

„Istorijos detektyvai“ – šį  antradienį 22.30 val. per LRT televiziją. Vedėjas Virginijus Savukynas.