„Paskutiniu metu labai norisi kovoti su stiprios moters kultu, naujaisiais lyčių stereotipais, gal net kiek šieptelti tą nepriklausomos ir visagalės moters įvaizdį. Galiu drąsiai apie tai šnekėti – pati irgi visada norėjau būti tobula, – sako dainininkė. – Dažnai plaunu grindis su koncertine suknele ar lekiu bandydama būti viskuo viename – namų siela, rūpestinga drauge, dėmesinga mergina, sėkminga, visada pasitempusia.“

Justė pasakoja puikiai pažįstanti nuolatinį laviravimą tarp sveiko egoizmo, savojo „aš“ turėjimo, lygybės troškimo, kartu – svarstymo, kaip turėtų elgtis tikra moteris bei susitaikymo su viduje per kartas ir šeimą užkoduotais taisyklių rinkiniais. Tačiau ji puikiai supranta, kad „Tobuloji“ – tik vaidmuo, dažnai slepiantis visai kitokią realybę.

„Gana apsimesti, jog visada esame stiprios. Gana slapčia verkti ar tyliai susitaikyti su tuo, kas slegia ir neramina. Tobulumas ar gražus šeimos spektaklis yra nieko vertas, jeigu jame nėra esmės – meilės sau ir šalia esantiems žmonėms. „Supermoterys“ neištveria ir galiausiai subyra. Juk anksčiau ar vėliau ateina suvokimas, kad visa tai neturi jokios prasmės, kad tai tik veltui išnaudota energija.“

Dainininkė sako, jog jaučia didelę prasmę muzikoje kalbėdama sau ir klausytojams aktualiomis temomis. „Džiaugiuosi, kad galiu turinį apvilkti man pažįstamais kontekstais ir parinkti jam formą. Šis žaidimas man pats įdomiausias, be to, tobulinantis ir auginantis mane kaip žmogų. Su kiekviena pakalbėta tema pasijuntu ramesnė, savotiškai „išsisprendžiu“, galiu eiti toliau ir pažiūrėti, kas laukia ten.“

Justė pripažįsta, kad paskutiniu metu ją persekiojo šeštasis dešimtmetis – visi žiūrėti filmai, serialai buvo būtent to laikotarpio, už akių kliuvo šešiasdešimtųjų plakatai, mada, net vadovėlis moterims, pasakojantis apie pavyzdingos žmonos pareigas vyrui – kaip atrodyti, kaip būti puikia namų šeimininke, kaip pasitikti grįžusį iš darbo vyrą, ką sakyti, o ko ne. Būtent šios istorijos galiausiai nugulė ir į kūrinio „You did before“ vaizdo klipą.

„Su komanda nusprendėme nevaidinti Amerikos, juk mūsų senelių ir tėvų realybė buvo kitokia. Neatsitiktinai prisiminėme, kad Vilniuje yra „Černobylio“ įkvėptas butas – nusprendėme „žaisti namus“ būtent jame, – pasakoja dainininkė. – Nerealu tai, kad čia buvo visos smulkmenos ir autentiškos detalės, todėl man teko pasirūpinti tik aksesuarais ir drabužiais. Esu be galo dėkinga kūrybinei komandai, dirbusiai praktiškai be jokių pertraukų, tačiau visad su degančiomis akimis – Elenai Augustinaitei, Pauliui Baronui, Lukui Zapereckui ir Editai Mockutei.“

Karantinas ir vis dar siaučianti pandemija pakoregavo dainininkės debiutinio albumo „Therapy“ pristatymo planus. Pavasario pabaigoje turėjęs pasirodyti įrašas dienos šviesą išvys ankstyvą rudenį, tačiau Justė sako, jog viskas tik į gerą. „Laimėjusi laiko galiu pažadėti, jog bus ne tik daugiau dainų, bet ilgesnis ir įdomesnis koncertas, o vasarą dar tikrai pasirodys bent vienas naujas singlas su vaizdo klipu, kurio idėja jau sukasi galvoje.“