“Jei nėra sutarimo sekse, tai ir meilė nepadės” Pereiti į pagrindinį turinį

“Jei nėra sutarimo sekse, tai ir meilė nepadės”

2004-05-22 09:00

“Jei nėra sutarimo sekse, tai ir meilė nepadės”

Gytis Daugėla mėgsta vaišinti tas moteris, kurios gali susimokėti ir pačios.

Vilnietis Gytis Daugėla yra gerai pažįstamas pramogų verslo atstovams. Jau septynerius metus jis vadovauja savo kompanijai “Tikra produkcija”, kuri užsiima įvairių renginių organizavimu. Ši kompanija yra Lietuvos popmuzikos apdovanojimų “Bravo” ir Pasaulio lietuvių dainų šventės bendraorganizatorė, rengia žymiausių Lietuvos atlikėjų koncertus “Metamorfozės” su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, šokių muzikos projektus “Nokia Plug in”, Europos AIDS konferencijas, įvairių stambių kompanijų šventes bei pristatymus. Paskutinis stambus organizuotas renginys – koncertas “Lietuva – šviesiausia naujosios Europos valstybė”, balandžio 30d. tiesiogiai transliuotas visų Lietuvos komercinių televizijų.

39 metų vyriškis yra ir miuziklo “Velnio nuotaka” bei dabar statomo miuziklo “Tadas Blinda” prodiuseris. Gytis – išsiskyręs, kaip pats sako, “taip seniai, kad net nepamena, jog buvo vedęs”, geriausia drauge laiko šešiolikmetę dukrą Gabiją, ir, kaip pats nenoriai pripažįsta, moterų dėmesio nestokoja ne tik Vilniuje ir Klaipėdoje.

- Gyti, ar skiriasi vilnietės nuo klaipėdiečių?

- Mano nuomone, Lietuvoje yra tik du miestai – Vilnius ir Klaipėda – kur gyvena tikros moterys. Šiuo metu, manau, lyderio pozicijos priklauso Klaipėdai, gal todėl, kad mano draugė Kristina, dirbanti Vilniuje, stambioje tarptautinio verslo kompanijoje, yra klaipėdietė.

- Radote savo gyvenimo moterį?

- Manau, kad taip, ir labai tikiuosi, kad neapsirinku.

- Tai kas Jums svarbu moteryje?

- Kiekvienas vyras, pirmą kartą sutikęs moterį, įvertina ją vizualiai. Aš asmeniškai atkreipiu dėmesį į moters žvilgsnį, eiseną ir veido išraišką. Moters žvilgsnis turi būti intriguojantis, eisena – grakšti ir laisva, bylojanti apie moters pasitikėjimą savimi, na, o veidą turi puošti paslaptinga šypsena.

- O kokie moters charakterio bruožai jums imponuoja?

- Man patinka temperamentingos, bet švelnios moterys. Ir, žinoma, joms niekada nekenkia tolerancija ir supratingumas. Taip pat moteris turi būti savarankiška ir nepriklausoma. Man patinka vaišinti tas moteris, apie kurias žinau, kad jos gali susimokėti pačios. Tai reiškia, kad aš joms reikalingas ne tam, kad pavaišinčiau. Visa tai kartu ir radau savo draugėje.

- O ar galėtumėte išskirti kokius nors bendrus lietuvaičių bruožus?

- Lietuvos moterys – pačios gražiausios ir seksualiausios. Tačiau jos mėgsta intriguoti savo draugus pasakojimais apie santykius su kitais vyrais bei kurti konfliktines situacijas, ko, beje, nepastebiu savo draugėje, ir tai mane žavi. Tačiau jos vis tiek nuostabios! Dažnai vyrauja nuomonė, kad italės, ispanės, prancūzės yra gražios. Tačiau dažnai šiose šalyse nusivili moterimi jau tada, kai ji į tave atsisuka ir nusiima akinius nuo saulės. Užsienyje tiesiog pavargstu nuo grožio trūkumo. Pažiūrėkite, kokios lietuvės išradingos. Prie blogesnių ekonominių sąlygų jos sugeba daug šauniau apsirengti ir pasipuošti nei vakarietės, kurios turi daug didesnes galimybes.

- O koks yra tipiškas lietuvis?

- Šykštus, pavydus, atsargus ir neryžtingas. Niekada nenusišypsos, jei kitam sekasi, ir nepasidžiaugs kito sėkme.

- Užsieniečiai dažnai kritikuoja lietuvius vyrus, kad šie nemoka skirti dėmesio moterims. Ar Jūs sutinkate su tokia nuomone?

- Į Lietuvą iš turtingesnių šalių atvažiuojančių vakariečių nuomonė manęs nedomina. Jie čia atvažiuoja kaip šeimininkai, galintys daug ką sau leisti ir žiūrintys į mus iš aukšto.

Tegu atvažiuoja po dešimties metų, kai susilygins mūsų ekonominės galimybės, tada ir pašnekėsim. Jeigu jie gali nusivesti moterį į restoraną ir nupirkti jai suknelę už 300 litų, tai nereiškia, kad jie pranašesni. Nes daugelis lietuvių to nedaro ne todėl, kad nenori, bet paprasčiausiai negali. Jeigu mūsų moterys būtų baisios, tai užsieniečiams jos nerūpėtų. Deja, reikia pripažinti, kad mūsų moterys yra daug gražesnės nei vyrai turtingi...

- Koks, Jūsų manymu, yra vyriškas vyras?

- Tas, kuris sugeba išlaikyti save ir savo šeimą, kuris sau gali leisti turėti pomėgį, bent porą kartų per metus atostogauti ten, kur nori. Labai svarbu, kad vyras galėtų pragyventi iš darbo, kuris jam patinka. Jis turi žinoti savo vietą gyvenime, turėti savo nuomonę ir jausti, kad yra reikalingas – tėvams, vaikams, draugei ar žmonai. O visa kita – tik tam tikrų aplinkybių rezultatas.

- Kaip įsivaizduojate idealią šeimą?

- Ideali šeima, kai vyras turi savo mėgstamą darbą, moteris – savo, o namus tvarko namų šeimininkė. Vyro ir moters santykiuose labai svarbus lygiavertiškumo principas. Jei moteris neturi mėgiamo užsiėmimo, jei ji neturi gyvenimo tikslo, ji subobėja. Tada ji vyrui darosi nebeįdomi. Svarbu, kad moteris suvoktų, kad - ji ne vyro priedėlis, bet nepriklausoma, savarankiška asmenybė.

- Kokį vaidmenį vyro ir moters santykiuose užima seksas?

- Jei nėra gero sekso, tai ir meilė nepadės. Jausmai ir seksas – du neatskiriami dalykai. Bent jau man. Žmonių abipusė simpatija yra preliudija, tačiau jeigu jie neatitinka vienas kito fizinėje plotmėje, joks grožis, jokie idealai, jokie pinigai ir jokie jausmai nepadės. Pažiūrėkite, kiek daug yra porų, kurių partneriai iš pirmo žvilgsnio visai netinka vienas kitam, bet jie yra labai laimingi. O iš kitos pusės – išoriškai gražios ir nuolat besiskiriančios Holivudo poros, kurios tikriausiai vienas kitą pasirinko pagal tai, kaip jų partneris vertinamas miesčioniškoje visuomenėje. Manau, kad fizinis suderinamumas yra esminis dalykas. Ir tai nereiškia, kad abu partneriai turi būti sekso gigantai. Jie abu gali būti ir visiškai šalti, svarbu, kad vienas kitam tiktų. Ačiū Dievui, kad apie šiuos dalykus vis dažniau yra garsiai diskutuojama. Juk tarybiniais metais vyravo nuostata – vedei, ir gyvenk kartu, nors tau ir blogai. Taip ir kankindavosi poros. Manau, kad tokiu atveju gyventi kartu yra blogiau, negu išsiskirti.

- Kaip vertinate lietuvaites ištekančias už užsieniečių?

- Iš vienos pusės – džiaugiuosi. Tai pakankamai ženkli Lietuvos, jeigu ne ekonominė, tai tautinė ekspansija į užsienį. Iš kitos pusės – tai tragedija, nes gaila, kad geriausios mūsų moterys sugeba save realizuoti tik gerindamos ekonomiškai labiau išsivysčiusių valstybių genofondą. Tačiau jei kalbėtume rimtai, tai - tokia pat problema, kaip ir mūsų geriausių mokslininkų bei verslininkų “nutekėjimas” į užsienį: tai, be abejo, moraliai ir intelektualiai skurdina mūsų valstybę...

- Tai tikriausiai nenorėtumėte, kad duktė ištekėtų už užsieniečio?

- Neprieštaraučiau, jeigu tai būtų lygiaverčiai santykiai, jeigu ji būtų įgijusi išsilavinimą, ekonomiškai nepriklausoma nuo partnerio, tada tegu kad ir į Pietų Afrikos Respubliką važiuoja. Aš manau, jei vyro finansinė padėtis geresnė nei moters, tai ir šeimoje jo balsas yra lemiamas.

- Lietuvoje – matriarchatas ar patriarchatas?

- Jei kalbėsime apie šeimas, kur abu partneriai lygiaverčiai, vienodai uždirba, tada – matriarchatas, mat dažnai vyrai tiesiog tingi priimti sprendimus šeimoje, o tai ilgainiui tampa moters vadovavimo priežastimi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų