Į Kauną atkeliaujantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ suteikia progą pamatyti ir garsiausių Senojo žemyno režisierių, ir pradedančiųjų lietuvių kino kūrėjų kūrybą.

Kino forumas atveža ir kauniečių bene laukiamiausią kino premjerą – Berlyne ir Kaune filmuotą Kristijono Vildžiūno vaidybinę juostą „Kai apkabinsiu tave“. „Žiūrovus siekiame supažindinti ne tik su Šiaurės šalių kinu ar jaunų lietuvių kino kūryba, bet ir pateikti išsamią Europos kino panoramą“, – tikina „Scanoramos“ direktorė kinotyrininkė Gražina Arlickaitė.

– „Scanorama“ prasidėjo kaip Šiaurės šalių kino festivalis. Kodėl vėliau prijungėte daugiau Europos šalių kino menininkų kūrybą?

– Mums visada buvo svarbūs du momentai: pristatyti kino pagrindą tų Europos šalių, kuriose kino kūrybos procesas buvo pats intensyviausias ir įdomiausias. 2003 m., kai festivalis gimė, toks veiksmas vystėsi būtent Skandinavijos šalyse. Tuomet Larsas von Trieras pirmąkart triumfavo tarptautinėje kino arenoje. Ten vyravo dvasia, iki šiol tebemaitinanti Europos kiną.

Šiaurės šalių filmai ir dabar yra tikri, paprasti ir tuo įdomūs, išsiskiriantys vaizdo kultūra, panaudotomis įvairiomis techninėmis galimybėmis. Veiksmas juose paprastai vyksta čia ir dabar. Garsus norvegų tapytojas yra pasakęs: „Klupdamas kapanojuosi po gyvą gyvenimą.“ Šiaurės šalių kinas ir dabar gyvas idėja perteikti gyvenimą su visomis jo formomis. Tačiau nuo to laiko, kai „Scanorama“ gimė, Europa keitėsi, skatino ir mus plėsti geografinį lauką. Pristatydama kiną, dabar „Scanorama“ kerta visą Europą ir Lietuvą: kino forumo programa vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kai „Scanorama“ prieš aštuonerius metus pirmą kartą atvažiavo į Kauną, ten niekas nerodė gero, kitoniško autorinio kino.

Nuo kitų Lietuvoje vykstančių kino festivalių mes skiriamės savo koncepcija. Mes nesiblaškome, nepataikaujame prastam skoniui ir taip nesiekiame žiūrimumo, nenusirašinėjame nuo kitų.

– Kokia dalis šiemetinės „Scanoramos“ programos pristato Šiaurės šalių kiną?

– Šiaurės šalys buvo ir liks mūsų pagrindu. Net dvi šiuolaikinio kino programos – „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ – juosia visą festivalį, kurio programoje šiemet yra 11 programų, per 100 filmų. Animacijos programoje „Atsivesk mamą ir tėtį“ pristatome ryškiausius ir naujausius norvegų animacijos filmus, programos „Nešventa naktis. Šiaurietiškas siaubas“ pavadinimas kalba pats už save, „Šiaurėje trumpai“ pristatome Šiaurės šalių trumpametražį kiną. Programoje „Scanoramos“ klasika“ rodome vienintelį norvegų filmą, pelniusį „Oskarą“, – Thoro Heyerdahlo „Kon Tiki“ (1950), garsiojo suomio Akio Kaurismäkio filmą „Mergaitė iš degtukų fabriko“ (1990) ir daug kitų garsių juostų.

– Kuo šiemetė festivalio programa skiriasi nuo ankstesnių?

– Vienas ryškiausių šių metų festivalio akcentų – neišgalvoto gyvenimo žavesys, tampantis vaidybinio kino pagrindu. Šiemečiu forumo šūkiu „Tave matau” provokuojame žiūrovą, pabrėžiame, kad filmas visuomet kviečia pašnekesio ir diskusijos. Daugelis šių metų „Scanoramos“ filmų sukurti pagal realius įvykius. Taigi visų mūsų gyvenimai, ydos ir džiaugsmai atsispindi programos filmuose. Kitaip tariant, kamera visus mus mato. Apie išmonės ir tikrumo; vaidybinio ir dokumentinio kino santykį šių metų festivalyje diskutuojama bus ypač daug.

– Festivalis pristatomas ne vien kaip kino peržiūrų programa, bet ir susitikimai su režisieriais meistriškumo dirbtuvėse ,,Jaunoji kino karta”. Kiek renginių, netelpančių į kino peržiūras, matysime Kaune?

– Pristatyti savo juostos „Gera širdis“ į Kauną atvyksta islandų režisierius Daguras Kari. Kaune vyks antroji nacionalinė juostos „Kai apkabinsiu tave“ premjera. Į ją atvyks juostos režisierius K.Vildžiūnas, kiti kūrybinės grupės nariai. Čia vyks ir kitos ganėtinai lietuviškos juostos „Knygnešiai“ peržiūra, susitikimas su filmo prodiusere Rasa Miškinyte bei airių režisieriumi Jeremiah Cullinane. Neformalios konkursinės programos „Svečio balsas“, kurioje varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos jauni trumpametražių filmų kūrėjai, laimėtoja režisierė Jūratė Samulionytė Kaune pati pristatys savo filmą „Šanchai banzai“.

– Penktadienį kauniečius pakviesite į siaubo naktį. Šio žanro filmai dažnai traktuojami kaip pigus komercinis kino žanras.

– Jei kalbame apie „Pjūklą“ – taip, tai pigi komercija, bet „Šalčio pagrobti“ ar trumpametražiai filmai, kuriuos rodysime siaubo naktyje, sukurti ne kaip siaubo filmai, bet oponuojant siaubo filmo stilistikai, tai, be abejonės, ne. Priminsiu, kad „Scanorama“ nerodo komercinių ir pigaus skonio filmų.

– Ne vienus metus žiūrėti festivalio filmų kauniečiai eidavo į kino teatrą „Romuva“…

– „Scanoramos“ filmus Kaune esame rodę tiek „Senojo tresto“, tiek „Romuvos“ šaltose salėse. Be to, „Romuva“ neturi galimybių rodyti naujomis technologinėmis priemonėmis sukurtų filmų. Mes gauname labai brangiai kainuojančias juostas, negalime jų gadinti – turime rodyti jas geroje projekcinėje. Kai „Romuva“ taps kino teatru, galinčiu rodyti įvairiausiomis technologijomis sukurtus filmus, parodydamas juos kokybiškai ir jų negadindamas, kodėl gi ne? Galbūt tuomet sugrįšime į „Romuvą“.