Naujas kūrybos etapas?

Dar visai neseniai atrodė, kad savo šešiasdešimtąjį gimtadienį pasitikęs "Šaltais apkabinimais" (2009 m.) modernaus kino klasiku tapęs P.Almodóvaras ryžosi pradėti naują savo kūrybos etapą, nuliūdindamas nemažą savo buvusių gerbėjų armiją. Mat šiame filme jau nebuvo režisierių išgarsinusių pikantiškų ingredientų ir transvestitų parado, kuris taip dažnai pagardindavo ant kičo ribos balansuojančias ankstesnes pikantiškas istorijas.

Dar niūresnė ir net baisesnė buvo "Oda, kurioje gyvenu" (2011 m.), sukurta pagal prancūzų rašytojo Thierry Jonquet romaną "Tarantulas". Čia net režisieriaus talismanu dažnai vadinamo Antonio Banderaso talentas sužibo visai netikėtomis spalvomis.

Matyt, pajutęs grėsmę ir pavojų nebepatikti savo seniems ir ištikimiems gerbėjams, režisierius leidosi į pikantišką nuotykį žaismingu pavadinimu "Aš tokia susijaudinusi!", kurio pradinis titras skelbia: "Viskas, ką čia pamatysite, yra išmonė, neturinti nieko bendra su realybe." Šis perspėjimas buvo realizuotas su kaupu, bet filmas jau balansavo ant pavojingos ribos, kai pikantiški anekdotai kelia ne juoką, o visai priešingas emocijas. Naujajame, jau dvidešimtajame režisieriaus filme "Chuljeta" firminio almodovariško humoro neliko nė kvapo. Tai skaudus pasakojimas apie dvi vieną nuo kitos nutolusias moteris, kurios tarsi dvi planetos skraido savo orbitomis ir vis labiau tolsta viena nuo kitos.

Filmas be priemaišų

Drama "Chuljeta" sukurtą pagal Nobelio premijos laureatės Alice Munro tris apsakymus "Atsitiktinumas", "Greitai" ir "Tylėjimas", kuriuos jungia ta pati herojė. P.Almodóvaras susidomėjo galimybe ekranizuoti šios rašytojos prozą po to, kai perskaitė jos apsakymų rinkinį "Bėglė" (atidūs žiūrovai A.Munro knygų viršelius spėjo pamatyti filme "Oda, kurioje gyvenu". Anot režisieriaus, šį kartą jis norėjęs sukurti gryno žanro kino pavyzdį be priemaišų: "Tai šiurkšti drama su paslapties elementais: herojė ieško dukros, nežinodama, kodėl ši ją kažkada paliko. Tokie skaudūs dalykai kartais atsitinka, bet to neįmanoma nei suprasti, nei priimti."

Prieš dvylika metų, sulaukusi aštuoniolikos, Chuljetos dukra Antija kelioms savaitėms išvyko į religinę bendruomenę, bet namo taip ir negrįžo. Skaičiusieji A.Munro apsakymus pastebi, kad nors režisierius stengiasi nenutolti nuo tekstų, rašytojos istorijas iš Kanados perkėlus į saulėtą Ispaniją, pasikeitė labai svarbūs akcentai. Iš A.Munro tekstų sklinda šalta ir paslaptinga atmosfera, o nedaugžodžiaujantys herojai provokuoja skaitytojų vaizduotę. Filme kunkuliuoja aistros ir dominuoja režisieriui būdingos ryškios spalvos.

Stilinga, bet nejauku

Pagrindinę heroję Chuljetą, kurią drąsiai galima pavadinti dar viena P.Almodóvaro moterimi ant nervų krizės ribos, filmo pradžioje užtinkame stilingai įrengtame, bet jaukumu nedvelkiančiame bute naujame Madrido rajone. Ji ryžosi keisti gyvenimo būdą ir jau pakėlė sparnus vykti su draugu į Portugaliją, bet, atsitiktinai gatvėje susitikusi dukros draugę, pakeičia planus. Prasideda dvi susipinančios gyvenimo istorijos. Pirmoji, kai Chuljeta dar buvo jauna, bet jau tada natūralų jaunystės džiaugsmą ėmė temdyti kaltės jausmas, kuris dar labiau sustiprėjo jos vyrui žuvus audringos jūros bangose. Antroji istorija – dabartinės Chuljetos bandymas suvokti jos sujauktos ramybės priežastis.

Seanso metu ryškiai jaučiamos režisieriaus pastangos pasufleruoti žiūrovui, ypač tam, kuris nežino jo ankstesnių filmų stilistikos, ko toliau reikėtų laukti. Kanų festivalyje P.Almodóvaras ragino nedaryti skubotų išvadų ir teigė, kad "Chuljetą", kaip ir kitus jo filmus, verta peržiūrėti du kartus: "Juk jūs negalite visko žinoti apie žmones arba mėgautis jų kompanija, kai sutinkate juos pirmą kartą."

"Chuljeta" ("Julieta") ***

Drama. Ispanija, 2016 m. Rež. P.Almodóvaras. Vaidina Emma Suárez, Adriana Ugarte, Rossy de Palma, Darío Grandinetti.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 1

siaubas 1