Pereiti į pagrindinį turinį

Kai lošiama iš gyvenimo, blefuoti nesąžininga

2015-04-12 02:57
Filmo "Žmogus-paukštis" kūrėjai
Filmo "Žmogus-paukštis" kūrėjai / Scanpix nuotr.

Jei nespėjote festivalio "Kino pavasaris" dienomis pamatyti filmo "Žmogus-paukštis", dabar galėsite jį pažiūrėti jums patogiu laiku.

Laimėjo keturis "Oskarus"

Šiemet "Žmogus-paukštis" Amerikoje buvo apdovanotas keturiais "Oskarais" (už geriausią filmą, režisūrą, originalų scenarijų ir operatoriaus meistriškumą). Operatorius Emmanuelis Lubezki "Oskarą" gavo ir pernai už tai, kad bekraštį kosmosą filmui "Gravitacija" (2013 m., rež. Alfonso Cuarónas) įsigudrino nufilmuoti... Holivudo paviljonuose.

Šiemet jis buvo apdovanotas už ne menkesnį eksperimentą – žiūrint "Žmogų-paukštį" atrodo, kad režisieriui Alejandro Gonzálezui Iñárritu beveik neprireikė montažo meistro pagalbos: dauguma scenų nufilmuota be perstojo judančia kamera, tad susidaro įspūdis, jog matome totalų "subjektyvios kameros" triumfą. Kino kamera šį kartą yra ne tradicinis meistriškai inscenizuotų mizanscenų stebėjimo instrumentas, bet dar vienas filmo herojus, prilygstantis aktoriams, kurie vaidina netausodami jėgų ir su neslepiamu malonumu.

Michaelo Keatono benefisas

Ne mažesnio pagyrimo vertas ir režisierius, kurio ankstesni filmai ("Meilė-kalė", "21 gramas", "Babelis") buvo sukurti polifoniniu metodu, kai į vieną pasakojimą muzikinės fugos komponavimo principu pinasi kelios istorijos. "Žmoguje-paukštyje" taip pat yra keli lygmenys, nors kamera beveik neišleidžia iš savo stebėjimų lauko aktoriaus Michaelo Keatono, kuriam pagrindinis vaidmuo tapo tikru benefisu.

Jo suvaidintas Riganas Tomsonas, buvęs garsus Holivudo aktorius, žiūrovų populiarumo ir prodiuserių pagarbos nusipelnęs už keliuose filmuose vaidintą komikso personažą Žmogų-paukštį. Nesunku numanyti, kodėl šiam vaidmeniui buvo pakviestas būtent M. Keatonas, kuriam du kartus suvaidinto Žmogaus-šikšnosparnio (paprasčiau kalbant, Betmeno) kostiumas užgožė kitų jo aktorinių galimybių spektrą.

Todėl anekdotą primenančią istoriją, kad po lėktuvo katastrofos laikraščiai praneštų tik apie George‘ą Clooney, o Rigano net nepaminėtų, M.Keatonas pasakoja taip, kad panašaus efekto neleis pasiekti jokia aktorinė technika. Čia jau pulsuoja ne suvaidintos, o iškentėtos intonacijos.

Apie ką mes kalbame?

Holivude (ir ne tik jame) apstu morališkai traumuotų menininkų, kurie kažkada buvo populiarūs, o dabar visų pamiršti. Tai amžinas siužetas, vertas gilių psichologinių romanų ir jaudinančių filmų. A. Gonzálezas Iñárritu jį interpretuoja, pasitelkęs sudėtingą tragikomedijos, grotesko ir (nebūtų meksikietis!) Lotynų Amerikos literatų išgarsintą magiškąjį realizmą.

Riganas bando susigrąžinti buvusią šlovę ir Brodvėjuje stato spektaklį pagal Raymondo Carverio apsakymą "Apie ką mes kalbame, kai kalbame apie meilę?". Spektaklis Riganui reiškia ne tiek pergalingo sugrįžimo iš užmirštųjų pasaulio galimybę, kiek paskutinis šansas įrodyti (visų pirma pačiam sau), kad jis dar "turi parako". Ir visai nesvarbu, kad toks tikslas reikalauja maksimalių fizinių ir psichologinių resursų. Kai ant kortos statomas visas gyvenimas, blefuoti būtų nesąžininga. Todėl autoriai negaili nusivylimo padiktuotos kritikos teatro pasaulyje įsišaknijusiam cinizmui ir publikai, kurią modernių technologijų laikais labiau jaudina ne sielų apnuoginimas scenoje, o galimybė mobiliuoju telefonu nufilmuoti garsenybę (jei ypač pasiseks, dėvintį vien trumpikes) tiesiog gatvėje.

Fellinio pamokų atgarsiai

Filmas turi iš pirmo žvilgsnio keistą paantraštę "Netikėtas nežinojimo privalumas", kuri suteikia visam pasakojimui dar vieną dimensiją. Nuo pirmųjų kadrų režisierius tarsi perspėja, kad atsisakytume įprastų mąstymo klišių ir vėliau ilgai vedžioja žiūrovus painiais teatro koridoriais bei herojų pasąmonės labirintais, kad dingsta riba tarp  realybės ir vaidybos.

Filme "Žmogus-paukštis" nesunku įžvelgti didžiojo kino mago Federico Fellinio pamokų atgarsius. Jie kur kas prasmingesni už neseniai matytus kritikų pernelyg išliaupsintame filme "Didysis grožis" (rež. Paolo Sorrentino), kuriame asociacijos su "Saldžiu gyvenimu" nepakyla aukščiau pažodinio citavimo. "Žmogaus-paukščio" ryšys su kitu F.Fellinio šedevru "Aštuoni su puse" yra nepalyginamai gilesnis. Kaip sakoma, turintis akis tepamato.


"Žmogus-paukštis" ("Birdman") *****

Tragikomedija. JAV, 2014 m. Rež. A. Gonzálezas Iñárritu. Vaidina M. Keatonas, Emma Stone, Edwardas Nortonas, Zach Galifianakis, Naomi Watts, Andrea Riseborough.

veiksmas 2

humoras 2

įtampa 3

erotika 2

siaubas 2

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų