– Papasakokite apie monospektaklį "Tūla ir kiti". Kas paskatino panaudoti Jurgio Kunčino romano "Tūla" ir jo apsakymų motyvus? Koks buvo tolesnis pjesės balsui ir pianinui apie meilę, mirtį ir vyną kelias?

– Ilgai mąsčiau, kad J.Kunčiną būtų įdomu perkelti į teatrą, tik niekaip neradau kampo, kaip tai padaryti. Puiki literatūra, daug pasąmonės srauto, pasakojimo... J.Kunčiną vadinčiau istorijas pasakojančiu poetu. Spektaklio neapkrausi etiudais, metaforomis, scenoje neprigrūsi daiktų... To siekiant geriau rinktis kitą autorių, o čia – istorijos ir jas pasakojantis žmogus. Deja, visų jų į spektaklį sudėti neįmanoma. Liko pagrindinės linijos, nuotaika, kvapas ir mintis apie žmogų, beviltiškai ieškantį vietos gyvenime. Tik bendrais bruožais papasakojau, kaip pagrindinis herojus vienai savaitei randa užuovėją, oro gurkšnį, kurio gali įkvėpti. Ta laimė ir džiaugsmas truko viso labo savaitę, bet išliko visam gyvenimui ir padėjo jam visais kitais atžvilgiais. Ir kas žino, ar tai teisybė, ar mistika, kad jis, pasivertęs šikšnosparniu, iš beprotnamio, kalėjimo, iš visur skrisdavo į vietas, kuriose buvo laimingas.

O toliau... Pirmą kartą likau scenoje pats su savimi, su visomis iš paskos sekančiomis silpnybėmis ir privalumais. Buvimas vienvaldžiu spektaklio šeimininku reiškia, kad esi nepavaldus nei laikui, nei erdvei. Patikėkite, tai gana malonu. Spektaklis tampa panašus į gerą džiazo koncertą ir įgyja galimybę keistis priklausomai nuo tą dieną mane ir žiūrovus supančių aplinkybių. Užsukite penkis kartus iš eilės į "Tūla ir kiti", ir kaskart išvysite kitokį spektaklį.

Kiekvienas šiame spektaklyje ras sau kažką artimo, liaudiškai tariant, pagal savo sugedimo laipsnį.

– Spektaklio pristatymą pradedate Jurgio Kunčino citata: "O apie ką gi rašoma visais laikais? – pasmalsavau. – Apie meilę, mirtį ir vyną – oriai atsiliepė senutis." Ar tam pritariate? Apie ką rašytumėte jūs? Visa kūryba – apie tai?

– Mes galime ilgai dairytis aplinkui ir ieškoti savo kūrybai naujų prasmių bei motyvacijų. Tik, įtariu, kad galų gale viskas atsirems į šio mistinio senučio pareiškimą. Kiekvienas šiame spektaklyje ras sau kažką artimo, liaudiškai tariant, pagal savo sugedimo laipsnį. Gal vienam tai bus tik anekdotai iš girtuoklių gyvenimo, o kitas spektaklyje įžvelgs neįmanomos meilės istoriją, atsiradusią iš beribio sielos alkio. Todėl sukultūrintiems snobams ir pretenzingiems "menžmogiams" (J.Kunčino terminas) siūlau nesivarginti ir negaišti laiko. "Tūla ir kiti" skirtas smalsiam žiūrovui, į pasaulį žvelgiančiam ne pro orlaidę, o mažų mažiausiai pro plačiai atvertą langą.

– Pristatyme sakoma ir tai, kad kiekviename mūsų yra išlikusi dalelė beviltiško romantiko, o spektaklis "Tūla ir kiti" – galimybė išsiaiškinti, ar tai tiesa… Jūs romantikas?

– Jei tuo netikėčiau, tikrai nesižavėčiau J.Kunčino kūryba, nekurčiau pagal jo kūrybą spektaklio, o vesčiau televizijoje publicistines pokalbių laidas.

– Dar vienas jūsų darbas – prieš metus sukurtas muzikinis spektaklis šeimoms ,,Pabėgimas iš Trepsės namų" apie iš blogos mergaitės namų pabėgusias lėles ir jų nuotykius. Kodėl šis spektaklis aktualus šiandien?

Sako, naktį teatre galima išgirsti į anapusybę išėjusių Didžiųjų Artistų balsus.

– Nepasakyčiau, kad mergaitė bloga. Greičiau ji nelaiminga. Visą savo dar trumpą gyvenimą gavusi viską, ko įsigeidė, ji praranda sugebėjimą trokšti, svajoti, fantazuoti ir džiaugtis, kad ir mažyčiais, bet netikėtais stebuklais. Kai namuose atsiranda kompiuteris, ji praranda bet kokį susidomėjimą viskuo, kas gyva ir, kaip sako jos lėlės, visą laiką praleidžia prie tos dėžės ir, pasijutusios nereikalingomis, jos pabėga iš mergaitės namų. Tai muzikinė pasaka apie tai, ko trokšta kiekvienas iš mūsų – būti trokštamu, mylimu ir reikalingu, su trupučiu rizikos, nuotykių ir nenuspėjama pabaiga.

– Naujausia jūsų programa – "Naktis teatre", kurio premjerą jau spalio 26-ąją išvys Kauno, vėliau – ir kitų miestų žiūrovai. Apie ką ji?

– Dažniausiai manęs klausia, kodėl ne "Vakaras teatre"? Taip, vakaras – tai laikas, kai nevalingai norisi užklysti į teatrą, bet scena, vakare pilna juoko, ašarų, šviesų bei teatro magijos, naktį lieka tuščia! Ir tada ji tampa atvira praeičiai. Sako, naktį teatre galima išgirsti į anapusybę išėjusių Didžiųjų Artistų balsus, kadaise praėjusių laikų žiūrovų ovacijas, muziką…

Deja, spektakliai lieka tik juos mačiusių atminty, o muzika suteikia galimybę prisiminti tuos spektaklius, kurie pakeitė daugelio iš mūsų gyvenimus.

Į programą "Naktis teatre" sudėjau muziką ir dainas, su kuriomis susidūriau pats. Ten beveik ketvirtis amžiaus – nuo gyvenimo "Aukštyn kojom" iki "Bremeno muzikantų". Taip pat – ir muzika, kurios būdamas studentas klausiau sėdėdamas ant Teatro laiptų ir mačiau save miuzikluose "Ugnies medžioklė su varovais", "Meilė ir mirtis Veronoje" bei daugelyje kitų. Dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną. Ne tai, kad prašosi… Jos persekioja, lenda pro langą, brukasi pro visus plyšius ir reikalauja būti išgirstos. Manau, kad ta naktis atėjo!

– Galbūt artimiausiu metu savo talento gerbėjus planuojate nustebinti dar kažkuo? Aktorė Kristina Kazlauskaitė neseniai Anykščiuose, festivalio ,,Purpurinis vakaras" metu, užsiminė apie savo naują režisūrinį darbą, kuriame išvysime ir jus. Papasakokite plačiau apie tai.

– Plačiau nepavyks, nes GERO, tikrąja to žodžio prasme, turi būti po truputį. Tai talentinga, kūrybinga ir paslaptinga, kaip Antonas Čechovas ir Kristina Kazlauskaitė. Siūlau vieną kartą pamatyti, o tada tikrai bus apie ką šnekėti.

,,Tūla ir kiti"

Lapkričio 19 d. – Klaipėdos dramos teatre.

Lapkričio 27 d. – Vilniaus universiteto teatro salėje.

"Naktis teatre"

Spalio 26 d. – Kauno kultūros centre.

Gruodžio 10 d. – Panevėžio muzikiniame teatre.

Gruodžio 14 d. – Jonavos kultūros centre.

Gruodžio 27 d. – Alytaus teatre.

Gruodžio 30 d. – Raudondvario dvare.

2020 m.

Sausio 26 d. – Vilniaus muzikiniame teatre ,, Legendos".

Vasario 14 d. – Taujėnų dvare.

,,Pabėgimas iš Trepsės namų"

Lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. – Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje.

Lapkričio 24 d. – Kauno kultūros centre ,,Girstutis".