Dieną – rimti, tylūs ir susikaupę kapinėse, vakare – besišypsantys ir linksminantys kitus. Žinomi Kauno renginių vedėjai neslepia, kad Helovynas  jiems nėra labai maloni šventė, tačiau tai – gera galimybė uždirbti. Ką reikia daryti, kad ta šventė būtų išties velniškai gera?

Moliūgai – standartas

36 metų renginių vedėjas Giedrius Rodalevičius per Helovyną retai matė labai subtilų ir meistrišką makiažą: "Dažniausiai išsidažoma paskubomis, o kaukės pas mus  – diletantiškos."

Voratinkliai, vorai, moliūgai – standartai, nuo kurių pabėgti neįmanoma. Be to, įsitikinęs Giedrius, kas tinka vienai erdvei, gali visiškai netikti kitai. Helovynas į Lietuvą, mano renginių vedėjas, atėjo iš fantasmagoriškų, nevykusių amerikiečių filmų, kur šviečia moliūgas, sklinda įtampą kelianti muzika ir ekrane būtinai kažkas kažką žudo. "Todėl sunku tiksliai pasakyti, kaip reikia švęsti Helovyną", – sako G.Rodalevičius.
Ypatingų adrenalino dozių siaubų naktį renginius vedantis Giedrius nepamana, tačiau išskyrė efektingą projektą, kai vyko Marilyno Mansono stiliaus vakarėlis su grupe "Rebelheart". Ačiū profesionaliams stilistui ir  įspūdingom dekoracijoms.
Mieliau rinktųsi tylą

"Ne! – neabejodamas purto galvą G.Rodalevičius, – lietuviams ši šventė nereikalinga, nors Helovynas švenčiamas labai noriai, o aktoriams, renginių vedėjams, muzikantams tai – galimybė užsidirbti."

Kodėl – nereikalingas? Giedrius liūdnai šyptelėja: per Vėlines jis kur kas mieliau važiuoja į kapines ir lanko jam brangių žmonių kapus. Grįžęs tą vakarą jis trokštų ramiai praleisti namuose. Renginių vedėjas turi skaudžių netekčių, paskutinioji – jo mylimas mokytojas, aktorius Viktoras Šinkariukas.

Tačiau jau devynerius metus iš kapinių G.Rodalevičius važiuoja į "Laukinių vakarų salūną", "Zepelinus" ar "Papa Jazz", ima į rankas mikrofoną ir makabriška baklso intonacija sveikinasi su publika: "Labas vakaras, šiandien – Helovynas!"

Vampyras su pjūklu

Helovyno nesureikšmina ir kaunietis Ramūnas Talutis. Kalėdos, šv.Kūčios, šv.Velykos renginių vedėjui, kaip ir daugumai lietuvių, daug svarbesnės šventės: Helovynas – jaunimui proga audringai pašėlti, o renginio vedėjams uždirbti nuo 500 iki 3000 litų.
Realybė tokia, kad tą dieną Ramūnas iš pradžių vyksta į kapines, o vakare kuria klube nuotaiką, sumišusią su linksmybėm ir siaubu.

Kodėl kartais Helovynas nenusiseka? Klaida, mano Ramūnas, kai organizatoriai neįveda griežtesnės aprangos kontrolės: "Blogai, kai dalis žmonių ateina apsirengę šventei ir linksmybėms, o didesnė dalis – ne, ir dar kreivai žiūri į kitaip apsirengusius. Idealu, kad tą naktį visi pasipuoštų bent Helovyno dvasią atitinkančiais marškinėliais."
Veidas po vampyro kauke, ilgas juodas apsiaustas, o rankose gaudžiantis benzininis pjūklas! Toks į salę įlėkęs persirengėlis R.Talučiui padarė didžiausią įspūdį. Pikantiškiausią efektą sukėlė striptizą pradėjusios šokti raganos.

Pasaulyje kitos tradicijos

Lietuvoje labai daug graudžių švenčių, todėl Helovynas, pasak renginių vedėjo Ryčio Kuzmenkos, puiki proga pašėlti.
Tą dieną Rytis ir liūdi, aplankęs artimiausių žmonių kapus, ir šypsosi, kai linksmina klube šėlti susirinkusius lankytojus.
"Helovynas iš esmės komercinė šventė, kaip ir šv.Valentino diena. Todėl klausimas, ar verta ją švęsti, natūralus, – sutiko Rytis. – Lietuvoje nuo seno Vėlinės – rimties ir susikaupimo diena. Kita vertus, daugelyje pasaulio šalių Helovynas kultinė, puikiai organizuota šventė."

Ko mums iki to trūksta? Kokybiškų kaukių, makiažo, profesionalumo ir tradicijų. Helovyną švenčiančiose šalyse persirengę ir išsidažę vaikai nuo ryto vaikščioja po namus ir prašo dovanų. Lietuviškas Helovynas, R.Kuzmenkos pastebėjimu, su dažnai dilentantiškais zombiais ir mumijomis vyksta chaotiškai.

Nokautuojantis kokteilis

Profesionalai ir jų kuriamas siaubo teatras visuomet pagyvina, tiksliau, pakraupina Helovyną. Kartais tą naktį nutinka ir pikantiškų bei linksmų įvykių.
R.Kuzmenka prisimena konkursą, kas greičiau išgers 0.33 litro talpos butelį "kruvinojo" gėrimo iš didelės koncentracijos degtinės, pipirų ir pomidorų sulčių. Tąkart studentas pasiekė rekordą – gėrimą išmaukė per 12 sekundžių. Tačiau daugiau niekas renginyje jo nematė.

"Merginos nusviedė liemenėles, vyrai – trumpikes", – pikantiškiausiame Ryčio matytame Helovyne dvi studentų poros išsirengė nuogut nuogutėlės. Nesitikėję tokios drąsos vedėjai sutriko.

Helovyno nakties gėrimas

R.Kuzmenkos nuomone, šiai nakčiai labiausiai tinka "Kruvinoji Meri". Tradicinis kokteilis: 40 mililitrų degtinės, 60 mililitrų pomidorų sulčių, 6 lašai Tabasko padažo, 5 mililitrai Vorčesterio padažo, žiupsnelis druskos ir juodųjų pipirų.

Helovyno šaknys – keltiškos

Germanų tautos lapkričio 1-ąją dieną švenčia Visų Šventųjų dieną. Diena prieš šią šventę yra žinoma kaip Visų Šventųjų išvakarės, o angliškai tai skamba "ol helous yv" (All Hallows Eve), susiliejus garsams iš čia ir kilo šventės pavadinimas Helovynas. Tai senovės keltų ir krikščionybės švenčių mišinys. Krikščionybė šiai šventei davė tik savo pavadinimą - Visų Šventųjų diena, kurią 1480 m. įteisino popiežius Sikstas IV.

Pats šventės turinys kilęs iš keltų, kurie spalio 31 dieną šventė Naujųjų metų išvakares. Senovės keltai tikėjo, jog tą dieną dvasios vaikščioja tarp gyvųjų. Kad jos nepakenktų, reikėjo tapti nepažįstamam, užsimaskuoti, todėl žmonės persirengdavo dvasiomis, stengėsi atrodyti kuo panašesni į jas. Bijodami, kad svečiai iš anapus neužsibūtų per ilgai, visą dieną ruošdavo maistą, o vakare nešdavo ir palikdavo jį už gyvenvietės ribų. Tikėjo, kad dvasios seka paskui vaišes, švęsdamos skanauja ir dar metams pasilieka už miesto ribų.