Septynerius metus rekonstruotas sovietinis Kernavės kultūros namų pastatas virto archeologijos ir istorijos muziejumi. Jo vadovai sako, kad yra vieninteliai Lietuvoje muziejininkai, eksponuojantys tik tai, ką iškasė.

Kernavės kultūrinis rezervatas pradėtas kasinėti 1979-aisiais, tačiau iki šių dienų ištirti tik 2 proc. visos jo teritorijos. Pasak archeologų, daiktų, liudijančių, kad čia buvo viena seniausių pasaulio istorinių vietovių, pakanka. Pirmieji gyventojai, elnių medžiotojai, į Pajautos slėnį atėjo 11 tūkst. metų prieš Kristų ir gyveno čia iki 1390-ųjų. Tuomet pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė buvo sudeginta iki pamatų.

"Tai yra pasaulio paveldo vietovė, tokių priešistorinių vietovių yra tik 71 pasaulyje. Tarp jų ir Stounhendžas, piešiniai olose, ir Kernavė", – sakė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius Saulius Vadišius.

Kernavės istorija muziejuje pateikiama rodant, kas yra kasinėjimų vieta, kokiais įrankiais naudojasi archeologai. Beje, Kernavę paskelbus pasaulio paveldo vietove, čia kasinėjama vis mažiau, paviršius tik tiriamas specialia aparatūra.

Istorikai atkūrė, kaip gyvenvietė atrodė skirtingais laikotarpiais, pavyzdžiui, XIV a., kai Kernavėje gyveno tuo metu labai daug – 1200 – žmonių. Salėse yra informacijos ir apie tai, kas tuo metu svarbaus vyko kitose pasaulio vietose.

Vaikai ir ne tik jie gali išbandyti savo reakciją medžiotojų ir viduramžių mūšių žaidimuose, pasitikrinti žinias, atlikdami virtualius testus.

Šalia archeologinių radinių pateikiama vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip eksponatai buvo gaminami ar naudojami. Atkurti laidojimų papročiai.

Archeologijos ir istorijos muziejus moderniose patalpose įsikūrė po septynerius metus trukusios sovietmečio kultūros namų pastato rekonstrukcijos. Dabar pastate yra ir edukacijos klasė, kur galima susipažinti su senaisiais amatais.

Atnaujinta salė, įrengtos eksponatų saugyklos ir restauravimo dirbtuvės. Pastato rekonstrukcijai valstybė skyrė 16 mln. litų. Muziejus duris atveria jau šiandien.