Šv. Valentinas (lot. Valentinus) – krikščionių kunigas, kankinys, gyvenęs III a. Nuo VII a. – šventasis, įsimylėjėlių, bitininkų, epileptikų, maru sergančių ligonių globėjas.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Katalikų bažnyčios rankraščiuose minimi trys dvasininkai vardu Valentinas, nukankinti apie 269 m. (tačiau spėjama, kad tai vienas asmuo). Tai kunigas (nukirsdintas Romoje), Interamnos vyskupas ar diakonas ir Romos provincijoje Afrikoje nukankintas kunigas. Pagal Aukso legendą (XIII a.), Valentinas atsisakė išsižadėti krikščionybės, todėl buvo nukirsdintas valdant imperatoriui Klaudijui Gotui.

Anot kitų viduramžiais Prancūzijoje ir Anglijoje paplitusių legendų, Valentinas buvo nukankintas, nes slapta tuokdavo įsimylėjėlius, kur jaunasis paprastai būdavo kareivis. Taip dvasininkas nepaisė imperatoriaus Klaudijaus Goto draudimo tuoktis romėnų kareiviams.

Manoma, tradicija vasario 14-ąją švęsti Valentino dieną susiklostė vietoj senovės romėnų šventės Luperkalijų. Jas 496 uždraudė popiežius Gelazijus I. Dar jai išplisti galėjo turėti įtakos XIV a. anglų rašytojų G. Chaucerio (alegorinė poema Paukščių parlamentas / The Parliament of Fowls apie 1382; rašoma, kad tą dieną paukščiai pradeda ieškotis poros), Johno Gowerio grožiniai kūriniai ir kurtuazinė literatūra.

Pirmoji Šv. Valentino fiesta buvo surengta 496 m. popiežiaus Gelasijaus I laikais. Nuo 1969 m. šv. Valentino diena, iki tol švęsta vasario 14 d., siejant su šio šventojo mirties diena, buvo pašalinta iš katalikų švenčių kalendoriaus. Nepaisant to, ji tebebuvo švenčiama Maltos Balzano parapijoje ir kartu išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Tikima, kad dalis Valentino relikvijų saugoma Šv. Valentino bazilikoje Terni. Per popiežiaus Mikalojaus IV pontifikatą buvo perkeltos į Šv. Praksedos bažnyčią (pastatyta 817–822) Romoje.

Skirtingose bažnyčiose saugoma įvairių šv. Valentino relikvijų. Valentino kaukolė, vainikuota gėlėmis, saugoma Kosmedino Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Romoje. 1868 m. dalį relikvijų įsigijo Roquemaure’as (Oksitanijos regionas Pietų Ptancūzijoje), kad apsaugotų vynuoges nuo vabzdžių filokserų; čia ir šiais laikais Valentino dieną vietos gyventojai švenčia persirengę XIX a. drabužiais.