Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame dramos teatre buvo suvaidintas premjerinis Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Katedra" spektaklis, pretenduojantis tapti sezono įvykiu.

Spektaklio režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografas – Vytautas Narbutas, kompozitorius – Antanas Jasenka, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė.

Žiūrovų buvo pilna salė, tarp jų – menininkai, politikai, verslininkai. Pirmuosius spektaklio įspūdžius "Vilniaus dienai" sutiko išsakyti teatro kritikė Irena Veisaitė. Pirmieji jos žodžiai buvo tokie: "Mane sukrėtė tas spektaklis."

"Manau, tai – visiškai nauja "Katedros" interpretacija, atskleidžianti ir didelius klodus, kurie slypi šitoje pjesėje, ir labai asmeniškus paties J.Marcinkevičiaus išgyvenimus. Ir menininko problema iškelta ypač stipriai, ir protestas prieš aklą minios garbinimą. Mūsų laikais tai – nepaprastai aktuali pjesė. Nuostabūs aktoriai, puiki muzika," – kalbėjo I.Veisaitė.

Tai – dar vienas naujas žingsnis garsaus režisieriaus O.Koršunovo kūryboje? Anot pašnekovės, negi dar toliau galima žengti po Maksimo Gorkio "Dugno", labai įdomios "Mirandos"? Bet "Katedra" – tikrai žingsnis tolyn ir gilyn po "Išvarymo". Šiame spektaklyje labai aiški, labai skausminga režisieriaus pilietinė pozicija, tiesiogiai susijusi su kiekvienu iš mūsų.

"Dainius Gavenonis (vyskupas Ignotas Masalskis) čia surado naujų spalvų, sukūrė labai vientisą ir, sakyčiau, nevienareikšmį vaidmenį, daugiau pabrėždamas I.Masalskio kaip žmogaus ir valdžios atstovo, o ne vyskupo liniją. Aš visada sužavėta ir be galo laiminga, matydama Arūną Sakalauską scenoje. Jis – tiesiog tobulas Motiejus žibintininkas.

Laurynas (aktorius Marius Repšys) man pasirodė be galo įdomus. Man atrodo, tai – mūsų teatro atradimas. Po Vandalo, kurį suvaidino "Išvaryme", čia matyti visiškai naujas jo veidas – atskleistos naujos galimybės. Ir labai įtikinamai. Jis sukūrė vientisą vaidmenį – nuo idealisto, tikinčio grožiu, gėriu, kurie išgelbės Vilnių ir Lietuvą, paskui darančio kompromisus ir juos skausmingai pajuntančio, iki visiško tragizmo spektaklio pabaigoje, – dėstė I.Veisaitė. – Mano nuomone, labai darniai dirbo visi spektaklio kūrėjai."

Aktorius Remigijus Vilkaitis, žiūrėjęs premjerinį spektaklį, be užuolankų pareiškė, kad jam – tikrai vieta Nacionalinio dramos teatro scenoje.

"Aš jam pranašauju ilgą ir sėkmingą ateitį. Premjera parodė, kad žmonės išsiilgę nacionalinių pjesių, geros dramaturgijos. Labai džiaugiuosi dėl artistų, kurie gavo didelius vaidmenis ir didelę perspektyvą augti. Tik vaidindamas tokią dramaturgiją, kur didelis tekstas, kur yra ką vaidinti, kur gali kapstytis ilgai ir vis kitaip, artistas gali užaugti, – sakė R.Vilkaitis. – Žinoma, regėjau dar tam tikrų "duobių", kada nusilpsta publikos dėmesys. Režisieriui turbūt dar yra kur padirbėti. Scenografija, mano nuomone, labai tiksli."