Į Kauną atkeliavo žymiausių Paryžiuje kūrusių lietuvių dailininkų kūryba. Ekspozicijoje – daugiausiai iš privačių rinkinių atkeliavę penkių menininkų kūriniai.

Iš privačių kolekcijų

M.Žilinsko dailės galerijoje veikiančioje parodoje "Lietuviai Paryžiuje" eksponuojama Vytauto Kasiulio, Neemijos Arbitblato, Antano Mončio, Prano Gailiaus ir Žibunto Mikšio kūryba. Šiuos Lietuvos menininkus vienija tai, kad visi jie kurį laiką gyveno ir kūrė Paryžiuje. 136 darbų kolekciją parodai surinko galerininkas Edvidas Žukas iš Vilniaus ir Paryžiuje gyvenantis žurnalistas Valdas Papievis. Specialiai šiai parodai lietuvių ir prancūzų kalbomis išleistas autorių kūriniais gausiai iliustruotas katalogas.

Gal ši paroda – tai atsakas į Vilniuje vykusią "Vytauto Kasiulio Rojaus sodų" parodą, kuri, aplenkusi Kauną, dabar eksponuojama Klaipėdoje? "Tai – joks atsakas. Paroda gimė muziejui bendradarbiaujant su Vilniaus galerininkais – Lietuvos galerininkai yra sukaupę nemažai garsių lietuvių išeivių darbų ir dabar juos demonstruoja visuomenei.

Kai V.Kasiulio paroda Vilniuje sulaukė tokio visuomenės susidomėjimo, matyt, mūsų galerininkams pakilo ūpas parodyti tai, ką jie turi savo kolekcijose. O mūsų paryžiečių darbai vienoje parodoje greičiausiai dar niekada nebuvo eksponuojami", – pastebėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Pripažinti pasaulyje menininkai

Visi penki parodos autoriai, Paryžiaus lietuviai – įtakingi ir pripažinti pasaulinėje meno erdvėje. Dėl jų darbų varžosi Niujorko ir Londono aukcionai, o parodos tampa išskirtiniais meno sostinių reiškiniais. Bene žymiausias pasaulyje iš šio penketuko – Kaune gimęs Lietuvos žydas N.Arbitblatas, savo darbus pasirašinėjęs trumpiniu Blatas.

Visą gyvenimą lietuviu prisistatydavęs ir lietuvišką pavardės galūnę išsaugojęs N.Arbitblatas kūrė vienoje studijoje su Pablo Picasso ir Henri Matisse’u, A.Mončys dirbo su Marcu Chagallu, o V.Kasiulio parodose Paryžiuje darbai būdavo išperkami per vieną dieną.

Paryžiaus paviliotas penketukas

Visų parodoje eksponuojamų dailininkų kūryba – kosmopolitinė, atitrūkusi nuo kaimiškos lietuviškos pirkios ir prarastos tėvynės nostalgijos. Atrodo, kad dailininkų Mekoje parodos autoriai rado tikruosius namus.

Paryžiuje iki šiol gyvenantis P.Gailius sako: "Tavęs klausia, kodėl tu taip myli Paryžių? Norėtum papasakoti, perduoti savo išgyvenimą, bet juo daugiau kalbi, juo labiau supranti, kaip sunku perteikti tai, kas sudaro visą jo grožį. Kalbama apie pokarinio Paryžiaus legendą, bet tada tai nebuvo legenda, iš tikrųjų viskas taip ir buvo. Kultūrinis gyvenimas ir per okupaciją buvo gyvas, o jo tęsinys po išsilaisvinimo – nepaprastai dinamiškas, tvirtas, jaunas. Visose srityse, o labiausiai – tapyboje. Tapyba buvo meninio gyvenimo lokomotyvas."

Ž.Mikšys – vyresniojo amžiaus lietuvių dailininkas, Paryžiaus intelektualas. Subtilia grafine linija meistras raižo Paryžiaus namus ir Venecijos aikštes, aktus, šrifto kompozicijas, kuria autorines knygas. Nepaisant visų kliūčių, Ž.Mikšys dar sovietmečiu surinko ir padovanojo didelę savo kūrinių kolekciją Vilniaus universiteto grafikos kabinetui.

Kas? Paroda "Lietuviai Paryžiuje".

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

Kada? Paroda veikia iki birželio 20 d.

Menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė:

"Lietuviai Paryžiuje" – nepaprastai įdomi, vertinga paroda. Puiku, kad vienoje vietoje galima išvysti tiek daug kiekvieno autoriaus kūrinių. Juk Kaune jų turime vos vieną kitą. Stebiuosi, kad net internete šių autorių darbų yra labai mažai. Todėl ši paroda suteikia išskirtinę galimybę tiesiogiai susipažinti su garsiųjų lietuvių kūryba.

Visi čia eksponuojami lietuviai sentimentaliai nesidairė į prarastą tėvynę. Kūrė iš visų jėgų, pilnakraujiškai gyvendami ten, kur likimas juos buvo nubloškęs, ir įsijautę į tuo laiku dominavusias meno aktualijas. Turime daug išeivių, kurie, nors ir tolimiausiame pasaulio pakraštyje gyvendami, piešė Lietuvos motyvus. Kurdami su ašara aky, suvokdami save kaip tremtinius, jie save kūrybiškai ribojo.

Plačiau apie šią parodą skaitykite pirmadienio, gegužės 17 d., "Kauno dienoje."