Kavos ruošimo profesionalė ir trenerė Reda šypteli: „Tačiau dantis reikia balinti dažniau“. Apie dantis ir širdį – tik juokai. Iš tiesų prieš 11 metų iš Lietuvos į Airiją išvykę Reda ir Seivijus gyvena kava. „Esame kavos žmonės“, – prisistato trumpam grįžę į gimtinę. Dvi dienas jie dalijosi kavos ruošimo ir piešimo pieno puta kavos puodelyje patirtimi mokymuose, kuriuos organizavo kavinių tinklas „Vero Cafe“.

Kavos profesionalai neabejoja – kokybiška kava turi būti ne tik profesionaliai paruošta, bet ir tobulai patiekta kavos gerbėjams. „Tikras barista iki smulkiausių niuansų pažįsta kavą, mėgaujasi ją ruošdamas ir svarbiausia – savo žinias perduoda tiems, kas kavą geria“, – įsitikinęs mokytojas ir daugkartinis kavos ruošimo čempionas Seivijus. Kaune „Vero Cafe“ baristoms surengęs mokymus, jis negailėjo savo čempiono patirties. „Lietuviai mokosi labai greitai ir noriai“, – prieš išvykdamas į Airiją, sakė jis.

„Mums atrodo, kad vienas iš svarbiausių dalykų pasaulyje yra dalintis su kitais tuo, ką žinai“, – neabejoja Seivijus, kurio meninius sugebėjimus jau spėjo įsidėmėti geriausi pasaulio baristos. Jo piešiniai pasklidę internete, o vaizdo siužetai sulaukia didžiulio gerbėjų dėmesio.

Barmenų mokyklą Vilniuje baigęs Seivijus pirmąją savo praktiką atliko tuometiniame „Draugystės“ viešbutyje, po praktikos liko, paskui kokteilius maišė dar keliuose sostinės baruose. „Kavos kultūros tuo metu Vilniuje nebuvo, – prisimena. – O aš nė pagalvoti nebūčiau galėjęs, kad kada nors dalyvausiu kavos ruošimo pasaulio čempionatuose“.

11 metų praėjo nuo tos dienos, kai Seivijus nusprendė savo gyvenimą kurti Airijoje. Dirbo kavinėse, Dubline sutiko pažįstamą merginą iš Lietuvos – Redą. Pradėjo draugauti, susituokė, šiandien abiejų darbas susijęs su kava. Seivijus dirba barista ir treneriu kompanijoje „Bewleys Coffee“, Reda veda mokymus baristoms „Butlers Chocolate Cafe“ tinkle. Susitikimų darbo reikalais jiedu neišvengia, tačiau ir namuose kava yra tarsi trečiasis jų šeimos narys.

„Žmonės važiuoja atostogauti, o mes savo atostogas leidžiame kavos kambariuose, treniruodamiesi. Tam pačiam aukojame savo laisvus vakarus ir savaitgalius, – pasakoja Reda, o Seivijus priduria, kad čempiono titulo be darbo niekaip nepasieksi. Savo sugebėjimus lavinti būtina kasdien.

Piešti pieno puta kavos puodelyje sudėtingiausius piešinius ne kiekvienam pavyksta. Reda įsitikinusi, kad originalų rezultatą lemia ne tik įtemptos treniruotės, bet ir meniniai sugebėjimai. „Seivijus turi ranką“, – negaili pagyrų vyrui.

Pradėjęs nuo įprastų piešinių – širdelių ir rozečių – šiandien čempionas raito išmoningiausius raštus: piratus, perrištomis akimis, kengūras, gražuoles gulbes, fantastinius fandenyno gyventojus, kolibrius ir drakonų galvas. Daugelį piešinių Seivijus sugalvojo pats, ištobulino ir mielai rodo kitiems.

Ar kavos mėgėjai jo piešinius puodelyje pastebi? „Jei tai kavos žmogus – taip, – tikina Seivijus. – Jis kantriai laukia, kol piešinys bus baigtas, juk svarbu ne tik kavos skonis, bet ir tai, kaip ji bus patiekta. Paskui fotografuoja, deda nuotraukas į socialinius tinklus. Man širdį glosto tokie dalykai, visa tai – lyg pripažinimas“.

O jį, neabejoja Reda, jiedu iškovojo savo jėgomis, daug jėgų atidavę treniruotėms ir darbui. „Noriu būti pirmas pasaulyje“, – savo užmojų neslepia Seivijus, nors žmona Reda, nuolat skatinanti savo vyrą dalyvauti varžybose, mokymuose įsitikinusi, kad pasaulio varžybose nebūtinai laimi geriausi. „Tą patį sakau ir savo mokiniams, – šypteli. – Atsitiktinumas čempionatuose irgi lemia sėkmę. Būna, tau sekasi, tačiau padarei klaidą ir metų pastangos – niekais. Nors, ne, ne niekais – kiekviena patirtis yra vertinga. Seivijų žmonės atpažįsta ne tik Airijoje, jie dažnai sako jam komplimentus, jiems patinka jo piešimo būdas, stilius“.

„Kavos puodelyje labai daug telpa, o kavos pasaulis nejučia įtraukia“, – sako Seivijus. Savo ateitį ir jis, ir jo žmona sieja tik su kava. Jiedu svajoja Dubline atidaryti kavos centrą, kuriame būtų ir kavinė, ir kavos skrudinimo cechas, ir rengiami mokymai. „Norime išnaudoti savo įdirbį, abu siekiame gauti kavos meistrų diplomus“, – svajones dėsto ir Reda.

Grįžti į Lietuvą pora neplanuoja, sako, Airija jau tapo jų namais. Pastaraisiais metais kavos kultūra ten, kaip ir Lietuvoje, stipriai žengė į priekį. Jauni airiai vietoj tradicinės arbatos vis dažniau renkasi kavą. Airišką su grietinėle? „Ir šlakeliu viskio... Ne, šitą kavą dažniausiai geria į Ariją atvykę turistai“, – juokiasi Seivijus.

Ir jis, ir Reda neabejoja, kad kavos skonis priklauso ir nuo to, kas ją gamina. Baristos darbas Lietuvoje dar nėra populiarus, tačiau pasaulyje geras kavos meistras prilygsta geram someljė. „Pagaminti gerą kavą reikia mokėti, o kad mokėtum, reikia mokytis“, – įsitikinęs Seivijus. Lietuvoje surengęs mokymus, jis susipažino su daugybe žingeidžių baristų ir yra visiškai tikras, kad kava Lietuvoje – gerose rankose.

Čempiono mokymai „Vero Cafe“ tinklo baristoms – tik pirmasis žingsnis į platų ir be galo įdomų kavos pasaulį. Šių metų spalį net keturi iš jų vyksta į prestižinius „Barista Camp“ ir „Roasters Camp“ renginius, į kuriuos susirenka geriausi pasaulio baristos. S. Matiejūnas juose taip pat dalyvaus.