Trys dienos ir trys naktys. Tiek truko kelionė iš Europos centro iki Azijos slenksčio. Į tolimąjį Magnitogorską išsiruošusio ekipažo iš Lietuvos laukė turbūt tik Rusijoje įmanomi potyriai.
Išsirengė aplankyti giminių
Kas keliautojus gena į šią kontrastų kupiną, artimą, bet sykiu ir tolimą šalį? Vieni ieško egzotikos, antri tikisi gauti adrenalino, treti vyksta genami verslo reikalų.
Uostamiesčio viešbučio "Radisson Blu" restorano šefo Vytauto Zdanausko šeima į tolimą Rusijos pakraštį išsiruošė aplankyti seniai matytų giminių.
"Paskutinį kartą vykome prieš šešerius metus. Per tą laiką keliai gerokai pablogėjo", – pastebėjo pašnekovas.
Vytautas pripažino, kad Rusija – ne silpnų nervų vairuotojams. Ypač Rygos–Maskvos ruože, kiek atokiau nuo didmiesčių, besidriekiantys keliai išakėti milžiniškų duobių. Apie remonto darbus retai kada praneša įspėjamieji ženklai.
"Sutemus leki leistinu 100 km/val. greičiu, priartėji prie vietos, kur vyksta remontas, tačiau jokių ženklų, šviesulių. Asfaltas nugremžtas – taip ir nusileidi automobilio galu į kelio dangą. Mašinos buvo žiauriai gaila", – šyptelėjo V.Zdanauskas.
Po kiekvieno prastesnio ruožo pakelėse stovi nuorodos: padangos, ratų balansavimas, ratlankių lyginimas. "Mes tokių gal 100 pravažiavome, vien iki Maskvos – apie dvidešimt", – su šypsena prisiminė pašnekovas.
Pareigūnai – korumpuoti
Keleiviams iš Lietuvos savo kailiu taip pat teko patirti, kad keliuose patruliuojantys pareigūnai nuoširdžiai rūpinasi ne tik šalies biudžetu, bet ir savomis kišenėmis.
Vytautas padarė prielaidą, kad Baškirijoje, kur gausu kalnų keliukų ir daug kur draudžiama lenkti, milicininkai nusamdo traktorių ar kokią kitą specializuotą transporto priemonę, kad ši stabdytų eismą.
"Aišku, kad žmonės pradeda lenkti. O patruliai susiranda apžvalgos vietą ir pro žiūronus stebi. Aplenkė 10 mašinų – visas ir sustabdo, nesvarbu, kad susigrūdo eilė", – pasakojo V.Zdanauskas.
Nusprendę, kad biudžetui tądien duoklę atidavė, milicininkai lietuviams skyrė originalią nuobaudą – liepė iš savo automobilio išlupti magnetolą. Kai po ilgų įrodinėjimų keliautojai įtikino, kad to neįmanoma padaryti techniškai, galiausiai tiko ir pinigai.
"Milicininkai niekada neatsisakys pinigėlių, ima viską – ir dolerius, ir litus. Jie net turi kalkuliatorių, kad galėtų pasiskaičiuoti kursą", – sakė pašnekovas.
Keliauja ir lietuviški sūriai
Nuosavu transportu įveikti apie 3000 km šeima pasiryžo ne vien dėl patogumo. Keliaujant traukiniais keturiems asmenims į abi puses būtų tekę išleisti apie 6000, skrendant – apie 9000 litų.
Palyginimui: už benziną, kuris Rusijoje kur kas pigesnis, teko pakloti vos 1000 litų. Apsisprendę nevažiuoti naktimis, dalį pinigų keliautojai išleido nakvynei.
Pirmoji stotelė Kazanėje ir naktinė ekskursija po miestą Vytautui paliko neišdildomą įspūdį.
"Kazanė – labai gražus ir didelis miestas. Jame gyvena per milijoną žmonių. Tai tarsi maža Maskva", – palygino pašnekovas.
Jau maždaug 2000 km nuo Lietuvos nutolusius keliautojus nustebino kraštiečių sutiktas automobilis. Tačiau kiek vėliau teko susidurti ir su kitomis lietuviškumo apraiškomis.
Pasirodė, kad net Magnitogorske galima įsigyti kai kurių Lietuvoje gamintų maisto produktų – pasak Vytauto, lietuviški sūriai ten ypač mėgstami ir vertinami.
Namo – su aliuminio puodu
Azijietiškai virtuvei neabejingas viešbučio restorano vadovas ir pats neliko be kulinarinių potyrių. "Labai skani aviena. Teko ragauti naminių arklienos dešrų – taip pat gardu, tačiau daug tokios mėsos nesuvalgysi, ji labai riebi. Be galo skanūs riešutai, su tuo, ką mes valgome čia, nepalyginsi", – vardijo pašnekovas.
Keliautojai neatsispyrė pagundai pasmaguriauti ir juodųjų ikrų, kurių įsigijo turguje. 200 g delikateso kainavo 150 litų.
Nenuostabu, kad prisiminimui iš tolimo krašto virėjas parsivežė praktišką daiktą – 20 l talpos puodą. Specialus aliuminio indas skirtas populiariam tradiciniam uzbekiškam patiekalui – mantams ruošti.
"Tokių puodų yra ir pas mus, bet jie kainuoja apie 100 litų, kai savikaina – vos 30, juk gaila mokėti tokius pinigus", – šyptelėjo pašnekovas, dabar mantus gaminantis kiekvieną savaitę.
Profesionalo akis ir skonio receptoriai įvertino, kad restoranai, kuriuose teko lankytis, gana aukšto lygio, tačiau patiekalai gerokai brangesni nei Lietuvoje.
"Rusijoje nėra vidutinio lygio – arba labai pigu, arba labai brangu. Vienam žmogui pavalgyti restorane atsieitų 200–300 litų", – konstatavo pašnekovas.
Uždaras miestas mieste
Klaipėdiečio įvertinimu, kainos šalyje kaimynėje daugeliu atvejų panašios kaip Lietuvoje, tačiau žmonės uždirba mažiau.
Tik garsiojo Magnitogorsko metalurgijos kombinato darbuotojai, priklausomai nuo rango, gali pasigirti gauną nuo 1000 iki 4000 litų. Tačiau, kaip teko įsitikinti Vytautui, už šiuos pinigus žmonės atidirba juodai.
Magnitogorsko širdimi tapusi gamykla – tarsi miestas mieste. Pasak pašnekovo, uždaroje teritorijoje, į kurią bet kas panorėjęs neįžengs, dirba apie 70 tūkst. žmonių.
"Tačiau per pažįstamų pažįstamus mums pavyko į ją patekti. Vaizdai – įspūdingi. Krosnis, kurioje lydomas metalas, įkaitusi bemaž iki 1600 laipsnių karščio, šalia stovėti neįmanoma. Sakoma, kad vos pradėjusieji dirbti per pirmąją savaitę numeta 10 kg svorio. Išties, palyginti su tuo, kaip ten žmonės dirba, mes ilsimės. Galbūt todėl ir žiauriai geria – tik išeina iš darbovietės, kioske nusiperka alaus ar kai ko stipriau ir užsiverčia", – proziškus vaizdus prisiminė V.Zdanauskas.
Atgal į Rusiją
Gerokai kritus pasaulinėms plieno kainoms, iš jo pramonės gyvenančiame industriniame mieste prisiminimai apie ekonominį klestėjimą blėsta. Tiesa, gerus laikus apie pusę milijono gyventojų turinčiame Magnitogorske primena vis dar veikiančios prabangios drabužių parduotuvės, restoranai ar grožio salonai.
Apie pusę milijono gyventojų turintis Centrinės Rusijos miestas akį rėžia sovietinės simbolikos reliktais, o atvykėlius pasitinka milžiniškais rūkstančiais kaminais.
V.Zdanauskas neslėpė, kad per viešnagę sielos atgaivą patyrė poilsiaudamas kalnuose, slidinėjimo bazėje prie Bannoe ežero.
Čia gyvenimas vyksta ištisus metus – žiemą trasos vilioja slidinėjimo gerbėjus, šiltuoju metų laiku – dviračių sporto ekstremalus ir kopimo po kalnus entuziastus. Sakoma, kad šią vietą pamėgo ir buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris esą atvyksta čia kiekvieną žiemą.
"Vaizdai – užburiantys: kalnai, juose tyvuliuoja ežerai. Planuoju šioje vietoje sutikti Naujuosius – teko girdėti, kad ten vyksta įspūdingos šventės", – sugrįžimo planais dalijosi pašnekovas.
Restorano šefas rekomenduoja
Mantai (apie 30 vnt.)
Centrinės Azijos tradicinio patiekalo įdarui galima naudoti avieną, kiaulieną, arklieną arba jautieną su kiauliena (atitinkamai 30x70 proc.).
Tešlai reikės:
500 g miltų,
100 g vandens,
1 arbatinio šaukštelio druskos,
1 kiaušinio.
Miltų kauburėlio viduryje palikti įdubą, įmušti kiaušinį ir išmaišyti, po truputį pilti vandenį ir sukti iki vientisos masės, po to išminkyti. Tešlą palikti 30 min., uždengtą medžiagine servetėle.
Įdarui reikės:
1 kg kiaulienos sprandinės (ar kitos minėtos mėsos),
500 g svogūnų,
1 arbatinio šaukštelio druskos,
1 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų,
100 g lašinių (galima ir nenaudoti, tačiau su jais bus gardžiau; jei įdarui naudojama aviena, lašinių nereikia),
100 g vandens.
Mėsą, svogūnus ir lašinius supjaustyti smulkiais kubeliais (5x5 mm), paskaninti ir sumaišyti iki vientisos masės. Po truputį pilant vandenį dar maišyti apie 10 min.
Iš tešlos iškočioti apie 1,5 mm storio 10 cm diametro blynus. Po to dėti šaukštą mėsos įdaro ir užlipdyti vidurį, paliekant apie 2 cm iš abiejų kraštų. Tada tuos kraštus sulipdyti paraleliai prieš tai sulipdytam ir sujungti visus kraštus tarpusavyje.
Virti ant garų 30 min. Paruoštus mantus pagardinti grietine.
Naujausi komentarai