– Ką reiškia įveikti Kilimandžarą per 16 valandų? Kiek paprastai trunka toks žygis?

– Tiksliai užtrukau 16.26 val. Paprastai viskas priklauso nuo pasirinkto tako, nes į Kilimandžarą galima įkopti aštuoniais skirtingais takais. Trumpiausias iš jų užtrunka 5–6 dienas, tačiau kelionė gali trukti ir kelias savaites.

– Ar tai buvo pirmasis jūsų kopimas būtent šiuo taku?

– Ne. Norėčiau pabrėžti, kad į kalnus kopiu jau 23 metus, kelionėms vadovauju 16 metų ir į Kilimandžarą esu vedęs žmones 11 kartų. Įdomu tai, kad pirmą kartą įkopti nepavyko, nes susirgau plaučių edema. Tačiau šis kartas buvo ypatingas – jubiliejinis, dešimtasis.

– Kas jus motyvuoja grįžti į kalnus?

– Man didžiausia motyvacija – žmonės. Tie, kurie nekeliauja į kalnus, galbūt nesupranta, kodėl mes tai darome. Aukštai kalnuose, kur pavojus yra nuolatinis palydovas, lipame kartu, prakaituojame kartu, kartais ir keikiamės kartu. O kai pasiekiame viršūnę, iškeliame rankas ir žvelgiame vienas kitam į akis – tapę tarsi viena didelė šeima. Kalnuose tampame gyvenimo draugais, o visa kelionė atskleidžia tikrąsias žmogiškąsias vertybes: pasiaukojimą, pagarbą, meilę.

Aukštai kalnuose, kur pavojus yra nuolatinis palydovas, lipame kartu, prakaituojame kartu, kartais ir keikiamės kartu.

– Ar tiesa, kad šį žygį kažkam paskyrėte?

– Taip, šį žygį paskyriau savo tėčiui. Lygiai prieš metus buvau Kilimandžare, o nusileidęs nuo jo išgirdau šokiruojančią žinią – mano tėčiui buvo infarktas. Laimei, viskas baigėsi gerai ir dabar jis, kiek įmanoma, sveikas. Žmonės dažnai greitai pamiršta gyvenimo pamokas, tačiau norėjau šiuo žygiu parodyti, kad net po sunkių išgyvenimų galima atsikelti ir judėti toliau.

– Kaip sekėsi šiame rekordiniame kopime? Kokie buvo iššūkiai?

– Šįkart didelių iššūkių nebuvo, nes buvau gerai aklimatizavęsis. Negali tiesiog atsikelti nuo lovos ir užkopti į tokį kalną – reikia pasiruošimo, ypač fiziškai. Kilimandžaras yra aukštuminis kalnas, tad gali pasireikšti aukščio ligos simptomai. Aš buvau pasiruošęs ir žinojau, kad tai įveiksiu, tik klausimas buvo, per kiek laiko. Vis dėlto paskutiniai metrai visuomet sunkiausi – norisi greičiau, bet kūnas jau sako prilėtink.

– Ar buvo didelis skirtumas tarp laiko, per kurį užkopėte ir laiko, per kurį nusileidote?

– Taip, paprastai nusileidimas būna dvigubai greitesnis. Šiuo atveju užkopiau per 10 val., o nusileidau per 6 val.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Koks Kilimandžaro aukštis? Ar paprasti žmonės gali į jį įkopti?

– Kalnas yra 5985 metrų aukščio. Visiškai realu jį įveikti, nes techniškai jis nėra sudėtingas. Kalno sudėtingumas vertinamas pagal du kriterijus: techninį ir fizinį. Techniškai reikia naudoti spec. įrangą, spec. žinias, o fiziškai – tiesiog eit. Jei žmonės nesugeba užkopti į Kilimandžarą, dažniausiai priežastis – per greitai kylama, dėl ko gali pasireikšti aukščio ligos simptomai.

– Kas dar būtina norint užkopti?

– Be tinkamų batų ir didelio noro – niekaip. Gera įranga taip pat svarbi. Kaip dažnai juokauju savo keliautojams, jeigu turite kažką šilto spintoje, pasiimkite – gal ir užlipsite. Tačiau rimtai kalbant, reikia šiltos ir nuo lietaus apsaugančios aprangos, gerų batų, kuprinės, tačiau visa esmė slypi nore.

– Kokie jūsų ateities planai?

– Iki šiol gyvenau dėl kitų – padėjau žmonėms pildyti jų svajones. Šįkart pirmą kartą kalnuose dariau kažką tik dėl savęs. Ilgai apie tai galvojau ir ateityje noriu daugiau gyventi dėl savęs, tiek apačioje, tiek kalnuose. Per artimiausius metus tikiuosi įgyvendinti naujas idėjas ir pasiekti daugiau viršūnių.