„Įsivaizduokime: Jungtinė Karalystė galėtų į „Euroviziją“ nusiųsti Robbie Williamsą, bet taip nenutiko ir niekada nenutiks, nes vien važiuoti porai savaičių repetuoti ir dalyvauti visose spaudos konferencijose...“ – kalba muzikos apžvalgininkas ir priduria, jog tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios superžvaigždės nė nesvarsto galimybės pasirodyti konkurse.

„Kasmet prieš „Euroviziją“ skamba frazė: „kas bus, jei mums pasiseks ar nepasiseks“. Manau, kad klaidingai suprantame, ką reiškia, jog „Eurovizijoje“ pasisekė ar nepasisekė. Jei kalbame apie rezultatų lentelę, sėkmė 99 proc. šalių, kurios atvyksta į konkursą, yra patekti į finalą.

Lietuva tiek daug kartų buvo patekusi į finalą. O pasakykite tai latviams, kurie, berods, 6 metus iš eilės liko pusfinaliuose. Lietuvoje patekimas į finalą yra „nieko tokio, dabar mums reikia pirmos vietos“, – kalba muzikos apžvalgininkas, ne vienerius metus drauge su Eurovizijos delegacija vykęs į konkursą.

R. Zilnys/ BFL nuotr.

R. Zilnys pripažįsta abejojantis, ar šiųmetė I. Zasimauskaitės atliekama daina užims pirmąją vietą „Eurovizijoje“. Bet jis nemano, jog tai – pats svarbiausias dalykas. „Svarbiausia, kad ta daina būtų pastebėta, kad aplink Europą būtų pakankamai daug žmonių, kurie jaustųsi gerai jos besiklausydami. O ši daina tokį potencialą, manau, turi“, – įsitikinęs R. Zilnys.

Pats šiųmetės Lietuvos konkursinės dainos „When We`re Old“ autorius Vytautas Bikus pripažįsta neįsivaizduojantis, ko reikia dainai-nugalėtojai. To, V. Bikaus teigimu, nežino niekas. „Jei žinočiau, ko reikia eurovizinei dainai, gyvenčiau pily ant jūros kranto. Yra labai daug faktorių, kurie gali sukurti gerą dainą. Kartais suveikia vieni, kartais – kiti dalykai. Yra bendros taisyklės, kurios galbūt pasitvirtina, bet aiškaus recepto – ne“, – įsitikinęs kompozitorius.

R. Zilnys pastebi, kad labai daug lemia ne tik pati daina, bet ir atlikėjas. „Manau, kad mažiausiai 50 proc. šios dainos sėkmės ir priežasties, dėl kurios daugiausiai Lietuvos žiūrovų atrankos finale balsavo būtent už ją, yra būtent pati I. Zasimauskaitė, kuri sugebėjo iš šios dainos padaryti viską, ką galima geriausio. Jei šį kūrinį duotumėt bet kuriam kitam iš 50 atrankoje dalyvavusių atlikėjų, galbūt ta daina nebūtų patekusi į finalą. Tai yra atvejis, kai daina idealiai atitinka atlikėją“, – pažymi muzikos apžvalgininkas.

R. Zilnio teigimu, didžiausias Europos dainų konkursas turi dar vieną specifinę savybę – jei atlikėjas yra labai ryškus ir žinomas, jis dažnai nenori važiuoti į „Euroviziją“, nes jį vargins kelių savaičių intensyvus repeticijų grafikas.

Įsivaizduokime: Didžioji Britanija galėtų į „Euroviziją“ nusiųsti Robbie Williamsą, bet taip nenutiko ir niekada nenutiks, nes vien važiuoti dviem savaitėms repetuoti ir dalyvauti visose spaudos konferencijose..

„Įsivaizduokime: Didžioji Britanija galėtų į „Euroviziją“ nusiųsti Robbie Williamsą, bet taip nenutiko ir niekada nenutiks, nes vien važiuoti dviem savaitėms repetuoti ir dalyvauti visose spaudos konferencijose... Tos dvi savaitės pirmiausia atlikėjui labai daug kainuoja. Antra, jei esi atlikėjas, įsitvirtinęs tarptautiniu mastu ar net savo šalyje, kuris renka pilnas arenas, labai pasvarstai, ar tau verta ten važiuoti. Jei netyčia nutiks taip, kad nepasiseks, galbūt kitą gruodį į tavo koncertus ateis penkiais tūkstančiais mažiau žiūrovų“, – svarsto R. Zilnys.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad dažnai kalbama, jog Lietuvoje trūksta profesionaliai paruoštų kompozitorių, kurie kurtų stiprius kūrinius konkursams. Tam, anot A. Katausko, yra viena svarbi priežastis.

„Kuo didesni pinigai yra kuriame nors sektoriuje, tuo greičiau įvyksta inovacijos ar tobulėjimas. Kad ir kas tai būtų: verslo sektorius, pramogų. Pažiūrėkime, kokia yra lietuviškos muzikos rinka Lietuvoje. Ačiū Dievui, pastaraisiais metais atlikėjai ėmė rinkti arenas. O prieš penkerius metus jie važiuodavo į Balbieriškį parduoti 100 bilietų. Nėra pinigų – nėra konkurencijos. Nėra konkurencijos – nėra poreikio kurti kažką ypatingo. Mūsų atlikėjai įvaizdžio kūrimo prasme atsilieka dešimtmečiais nuo Vakarų, nes tam irgi nėra poreikio. Tad įsiurbkime į šią rinką porą ar trejetą milijonų per metus ir pamatysime tokį proveržį, kad tikrai galėsime stumdytis „Eurovizijoje“, – kalba komunikacijos specialistas.

Ne kartą su savo prodiusuojamais atlikėjais į „Euroviziją“ vykęs Martynas Tyla pažymi, jog be didelių investicijų prie atlikėjo pergalės nemaža dalimi prisideda ir su juo dirbanti komanda.

„Kai vykome į Maskvoje rengtą „Euroviziją“ su Sasha Song, galiu pripažinti, buvau visiškai žalias. Nugalėti Lietuvos atrankoje kainavo labai nedaug – mokėjome už pačią dainą ir drabužius, kainavusius apie 300 eurų. O kai atvykau į Maskvą, nesupratau nieko, kas vyksta užkulisiuose, bet gavome gerų pamokų. Kadangi dirbome su rusais, pokalbis iš pradžių buvo vienoks, vėliau teko įvesti rusišką kalbėjimo manierą – ne „atsiprašau“, „prašau“, kaip galima kalbėti su vakariečiais, o pasakai porą keiksmažodžių, tada paaiškini, kas yra kas. Jie supranta, kad čia jau – beveik savi, tada pasikeičia kalbėjimo tonas“, – šypsodamasis pasakoja M. Tyla.

Anot jo, kitose šalyse, kur vyko „Eurovizijos“ konkursas, pokalbis užkulisiuose buvo visai kitoks – labai malonus, taktiškas. „Tave išklauso, bet visada gali jausti, kas yra favoritas už scenos. Vienaip elgiamasi su didžiosiomis šalimis, kitaip – su mumis. Todėl šioje vietoje labai svarbi komanda. Ar tai duoda rezultatą? Jei yra kelios vienodai stiprios dainos, laimės tas, kuris turės stipresnę komandą“, – atvirauja M. Tyla.

Prodiuseris sako susidūręs su situacija, kai vienai šaliai užkulisių komanda padeda labiau nei kitai. Kartą paprašius panašaus vizualizacijos sprendimo, kokio prašė ir kita šalis, buvo atsakyta, jog tam nėra techninių galimybių. „Dėl to delegacijų vadovų darbas yra labai sunkus. Noriu pagirti Audrių Giržadą, kuris „Eurovizijoje“ – kaip ruonis Baltijos jūroje. Jis gali tikrai daug. Tai – labai svarbus žmogus. Delegacijos vadovo pakeitimas galėtų pabloginti situaciją užkulisiuose“, – mintimis dalijasi atlikėjų vadybininkas.

Plačiau - įraše.