Lagamine visada atsiras vietos ir knygai. Su knyga rankose keliautojai sėdi oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, prie jūros ir ežero – visur, kur tik driekiasi atostogų maršrutai.

Geras moteriškas romanas

Aktorė Larisa Kalpokaitė rimtus storus romanus gliaudo kaip riešutus. Šią vasarą – nežinia kelintą kartą – ji vėl paėmė į rankas Margaretos Mitchell romaną „Vėjo nublokšti“. Bet ar tai ne per sunki knyga atostogoms?

„Ne, labai lengva knyga, – paprieštaravo aktorė. – Pirmą kartą ją perskaičiau būdama nėščia. Jau mintinai ją žinau. Knygoje tiksliai atkurta buitinė, istorinė aplinka. Man labai patinka tokie romanai. Kadangi rašė moteris, kuri pati iš tokios aplinkos kilusi, labai tiksliai atkūrė 1861–1863 m. Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo aplinką. Labai ryškiai nupiešti veikėjų charakteriai, ne be reikalo M.Mitchell rašė tą romaną kone visą gyvenimą.“

Vis dėlto aktorė pritaria, kad ne visos knygos tinkamos atostogoms, ir prisiminė vieną epizodą iš jaunystės.

„Kartą į Palangą atsivežiau Fiodoro Dostojevskio romaną “Nusikaltimas ir bausmė„. Jeigu ko negalima vasarą paplūdimyje skaityti, tai F.Dostojevskio. Karštis ir “Nusikaltimas ir bausmė„ mane atbaidė nuo F.Dostojevskio ilgam. O “Vėjo nublokšti„ – geras moteriškas romanas“, – patikino L.Kalpokaitė.

Padeda užmigti

Aktorei svarbiausia, kad knyga būtų gera. Neseniai ji perskaitė Rusijos stačiatikių bažnyčios istoriją – storą knygą, kuri sveria daugiau kaip tris kilogramus.

„Va, tokias knygas skaitau. Tada nesvarbu, ar saulė plieskia, ar už lango lietus, – sakė aktorė. – Arba tokias, arba meilės romanus.“

Meilės romanus ji skaito, kai kamuoja nemiga. „Vietoj tablečių“, – pokštavo Larisa. Tie romanai – paprastas reikalas: perskaitai per naktį ir tuoj pat pamiršti. Vis dėlto ji patikslino, kad lietuviškų neskaito: „Žinau, kokia meilė būna Lietuvoje. Todėl jei jau renkuosi meilės romaną, tai Noros Roberts.“

Galbūt prisiekusi skaitytoja svajoja įsigyti elektroninę knygą? „Nė už ką. Visų pirma, nuo tokios knygos akys labai pavargsta. Ir taip gadini akis skaitydamas, tai kam dar tas žybčiojantis ekranas? Ne“, – griežtai tarė e.knygai L.Kalpokaitė.

Kitų gyvenimo pėdsakais

Vilniaus universiteto (VU) rektorių Benediktą Juodką žurnalistės telefono skambutis užklupo Estijoje.

„Kaip tik atostogaujame, esame Taline – gimtajame žmonos mieste. Atsivežiau ir knygų. Labiausiai man patinka biografinės knygos apie žymių žmonių gyvenimą“, – dėstė rektorius.

Šį kartą į lagaminą jis įsidėjo Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Juodkazio knygą „Mažoji Lietuva – mano gimtinė“. Joje autorius prisimena savo gyvenimą Pagėgiuose, tėvų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje, jų bendravimą su įžymiais Mažosios Lietuvos žmonėmis – Martynu Jankumi, Enziu Jagomastu, Vydūnu.

Rektorius pagyrė žinomo žurnalisto Laimono Tapino autobiografinę knygą „Prarasto laiko nebūna“, kurią skaitė praėjusią vasarą.

Rankose – sūnaus knyga

B.Juodkai didelį įspūdį padarė neseniai mirusio dailės klasiko tapytojo Augustino Savicko „Žalia tyla: memuarai“. Tai – puikios, įdomios knygos.

Vis dėlto B.Juodka prisipažino, kad per atostogas tenka paimti į rankas ir kai kurias mokslines knygas.

„Šiuo metu rankose kaip tik laikau savo sūnaus – verslo teisės advokato Roberto Juodkos anksčiau parašytą knygą “Teisinės kredito rizikos mažinimo priemonės„. Dar nebuvau jos skaitęs, todėl per šias atostogas turiu perskaityti“, – sakė rektorius.

Užsisakė vertimą

Stilistas Mantas Petruškevičius šią vasarą perskaitė Italijoje dirbančių žurnalistų Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygą „Italija“. Tai – puiki atostogų knyga susiruošusiesiems vykti į šią šalį. Ir ne tik. Tai apskritai knyga, tinkama skaityti per atostogas, kad ir kur važiuotum.

„Lengvo turinio, paprasta, daug patarimų – tiesiog knyga atsipalaidavimui“, – jos pranašumus vardijo Mantas.

Labiausiai M.Petruškevičiui patinka knygos apie madą, biografinės ir psichologinės. Jis tiesiog dievina biografines knygas. Vis dėlto biografija nelygu biografijai – labiau patinka knygos apie tokias asmenybes, mūzas kaip Marlene Dietrich, Jacqueline Kennedy, Elsa Schiaparelli.

Šią vasarą Mantas skaito biografinę knygą apie mados dievaitę – italų dizainerę E.Schiaparelli. Tai – stora knyga, kurią pasiima su savimi kur nors važiuodamas savaitgaliais.

M.Petruškevičiui teko įdėti nemažai pastangų ir finansų, kad turėtų šią knygą. Ją anglų kalba išleido Vokietijos leidykla „Taschen“. Kadangi mados dievaitės gyvenimas lietuvį ypač domino, jis kreipėsi į vertimų agentūrą, kad knygą jam išverstų į lietuvių kalbą.

„Skaitydamas noriu viską tiksliai suprasti, – neslėpė Mantas. – Man ta knyga labai imponuoja.“

Mėgsta populiarąją psichologiją

M.Petruškevičius skaito ir populiariosios psichologijos knygas. Viena iš jų – „Kas paėmė mano sūrį? Arba kaip priimti pokyčius darbe ir gyvenime“. Šią knygą Mantui rekomendavo perskaityti. Kuo tokios knygos jam įdomios?

„Kai esi karjeros žmogus, kai nori ko nors pasiekti, tokios knygos yra postūmis eiti pirmyn – palaikančios, duodančios patarimų, kaip susitvarkyti su tuo ar anuo dalyku, kaip elgtis, – komentavo Mantas. – Tokios knygos puikiai tinka ir per atostogas. Iš knygynų lentynų jos niekada nedings.“

M.Petruškevičius neslėpė, kad populiariosios psichologijos knygų patarimais naudojasi darbe ir gyvenime, taip pat žurnalistams duodamas interviu, vesdamas televizijos laidas.

Mantas nėra knygų rijikas, prie jų nepuola nepasvarstęs. Jis renkasi ypatingas knygas, apie kurias sakoma: „Šitą tiesiog būtina perskaityti“. Knygą jam turi būti lengva ir malonu skaityti.