Savaitgalį "Kaunas Jazz" ruduo skambiai trinktelėjo keturis koncertus. Ir vėl ramu. Dabar – jau iki pavasarinių džiazų. Skambiausias trinktelėjimas – džiazo legenda tituluojamo improvizacijos meistro, kompozitoriaus ir kontrabosininko iš JAV Dave'o Hollando su grupe koncertas Vytauto Didžiojo universiteto salėje.

Lietuvos džiazo scenoje retai girdimas kontrabosas čia skambėjo itin ryškiai. Improvizacijoms su legendiniu džiazmenu, pastaruosius keletą metų Amerikoje renkamu svarbiausiu kontraboso virtuozu, stojo puikūs jo suburto kvinteto atlikėjai – trombonininkas Robinas Eubanksas, saksofonininkas Chrisas Potteris, vibrofonininkas Steve'as Nelsonas ir būgnininkas Nate'as Smithas.

Ne tik atliekama muzika – ir plačia šypsena publiką kerėjęs atlikėjas po koncerto sutiko atsakyti į keletą klausimų. Bet tik patikrinęs, ar festivalio techninis personalas pakankamai rūpestingai pakuoja ir paruošia jo instrumentą kelionei.

– Kontrabosas labiau žinomas kaip klasikinis instrumentas. Ar jums nebuvo pagundos groti klasiką?

– Kontrabosas atsirado kaip klasikinis instrumentas XVI a., bet džiaze jis naudojamas seniai, nuo XX a. pradžios. Ir nuo tada jis tapo svarbia džiazo muzikos dalimi. O klasikinės muzikos atlikėju niekada nesvajojau tapti. Tiesa, kai buvau jaunas, bandžiau groti įvairią muziką: klasikinę, šiuolaikinę, džiazą. Kai buvau aštuoniolikos, supratau, kad geriausiai save galiu išreikšti džiaze. Ir pradėjau koncentruotis į šio stiliaus muziką.

– Kas iš džiazo atlikėjų jums padarė didžiausią įtaką?

– Pirmasis – Ray'us Brownas, garsus kontrabosininkas iš Amerikos. Po to išgirdau ir Leroy'ų Vinegarą. Tai du vyrukai, kuriuos išgirdęs ir pats užsimaniau groti kontrabosu.

– Publikai esate pristatomas ir kaip britas, gyvenantis JAV, ir kaip britų kilmės amerikietis. Kodėl iš Didžiosios Britanijos persikėlėte gyventi į JAV?

– Čia aš radau savo muzikinę erdvę. Į JAV atvykau būdamas dvidešimt vienų, kai Miles'as Davis'as (garsiausias džiazo trimitininkas ir kompozitorius iš JAV – aut. past.) pasiūlė prisijungti prie jo grupės. Galvojau važiuoti į Ameriką bet kokiu atveju, bet ši galimybė pagreitino mano kelionę.

– Kurią dalį to, ką girdime scenoje, sudaro iš anksto parašyti dalykai, ir kurią – improvizacijos?

– Kiekviename kūrinyje skirtingai. Kai kurie kūriniai yra parašyti su palyginti nedidelėmis improvizacijos dalimis. Kitur parašyti dalykai tampa nežinia kur nuvesiančių improvizacijų pradžia. Besiremdami parašyta forma, improvizuojame kiekvieną kartą skirtingai. Man labai įdomus tas balansas tarp improvizacijos laisvės ir griežtos iš anksto surašytos struktūros. Mes visą laiką dirbame tarp šių dviejų priešingybių.

– Kokį džiazo atlikėją jūs rekomenduotumėte festivalio "Kaunas Jazz" organizatoriams pakviesti į šią sceną?

– Yra daugybė gerų ir savo unikalų stilių turinčių džiazo atlikėjų, negalėčiau rekomenduoti kažko vieno.