Išeitį rado

Kaip neseniai pranešė LNK televizija, karantinui užsitęsus ir Vyriausybei pratęsus draudimus rengti renginius, projekto "Lietuvos balsas" finalinės kovos arenose nebevyks. Vietoj trijų finalinių kovų projekto prodiuseriai ir LNK nusprendė surengti vieną didįjį superfinalą, kuriame paaiškės, kas iš dvylikos finalininkų taps septinto sezono nugalėtoju ir laimės 15 tūkst. eurų bei sutartį su ELITAZ MUSIC.

Pirmą kartą "Lietuvos balso" istorijoje didysis projekto finalas neturės vienos svarbios dedamosios – dalyvių kurtų šou gyvai nematys žiūrovai arenose. Projekto rengėjai imasi visų būtinų saugumo priemonių filmavimo metu, tad ir šou vyks dalyvaujant tik vedėjams, dalyviams, mokytojams ir projekto filmavimo komandai.

Didįjį superfinalą LNK žiūrovai išvys gegužės 17 d. Finalo metu dvylika septinto sezono finalininkų scenoje pasirodys vieną kartą ir atliks po vieną kūrinį, kuris ir nulems vieno jų pergalę. Nors pasirodymai dėl specialių saugumo priemonių bus įrašyti iš anksto, tai iš dalies bus tiesioginė transliacija – kas taps projekto nugalėtoju, kaip įprasta "Lietuvos balso" finaluose, spręs tik žiūrovai. Vedėjai su finalininkais taip pat bendraus tiesiogiai, tad žiūrovai turės galimybę finalo azartą ir visas emocijas stebėti gyvai savo ekranuose.

Įeis į istoriją

Pasaulį užklupusios nenumatytos aplinkybės sutrikdė ir daugelio su projektu "Lietuvos balsas" susijusių žmonių gyvenimus. Štai vienas projekto mokytojų D.Montvydas "Kauno dienai" teigė, kad šios aplinkybės pareikalavo atidėti visus suplanuotus renginius – bent jau jo darbo kalendoriuje visos datos atsilaisvino. Vos įpusėjusį teko nutraukti koncertinį turą po Lietuvą – jis nukeltas į rudenį. Visas kultūrinis gyvenimas sustojęs, koncertai, renginiai nukelti ir neaišku, kada viskas sugrįš į vėžes.

Mokiniai laukia pasirodymų, mokytojai – mokytojo kėdės, į kurią visuomet gera sugrįžti.

"Kalbant apie "Lietuvos balsą", sunkiausia taip pat buvo nežinomybė, į kurias dienas kelsis finalai, ar jie apskritai įvyks, – sako atlikėjas. – Kadangi jaučiuosi šio projekto šeimos dalis, labai norėjau, kad "Lietuvos balsas" vis dėlto nueitų iki pat galo, iki finišo. Žinant, kaip tai mums, mokytojams, svarbu, kaip tai svarbu visai komandai, patiems dalyviams, nes, kai dalyvauji konkurse, kartais ne tiek svarbu laimėti, kiek pabaigti tai, ką esi pradėjęs."

D.Montvydo įsitikinimu, septintas "Lietuvos balso" sezonas buvo itin stiprus. Ir tai lėmė ne tik dalyviai, kurie iš tiesų yra stiprūs, bet ir nauja mokytojų komanda, jų chemija – bendravimas tarpusavyje, juokai, pamąstymai, vertybės, taip pat ir visos televizijos komandos darbas. Projekte dalyvaudamas jau šeštą sezoną, Donatas pats teigia jaučiantis, kad, kaip mokytojas, auga, semiasi patirties. O ir "Lietuvos balsas" atitinka pasaulinio lygio standartą, kai pasaulis gali žiūrėti ir pasakyti: taip, tai yra tai, į ką galima lygiuotis.

"Deja, finalų šį sezoną nebus, o superfinalas vyks be žiūrovų. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad bus panašiai kaip ankstesniais metais, – sako D.Montvydas. – Taip, projektas iš esmės skirtas televizijos žiūrovams, tačiau dalyviams pasirodymus kur nors salėse stebintys žiūrovai suteikia tos papildomos energijos, adrenalino. Bet ne be reikalo mus vadina profesionalais. Mūsų tikslas – surengti šou, nepaisant to, kad nebus žiūrovų, kurie užkuria tą energiją. O mes, mokytojai, visą savo energiją stengsimės skirti dalyviams, nes jie projekte yra svarbiausi. Norime, kad jie liktų patenkinti, kad jaustų, jog projektas įvyko ir jie įvertinti, apdovanoti. Manau, tai svarbiausia. Taigi, nepaisant to, kad nebus žiūrovų, nepaisant to išskirtinio formato, kurio nė vieno mūsų gyvenime, manau, dar nebuvę, tai bus įdomu – būti filmavimo aikštelėje, kai nėra nė vieno žiūrovo, yra tam tikri atstumai, saugumo reikalavimai, ir kartu reikia provokuoti savyje impulsyvią energiją ir gerą nuotaiką. Bet manau, kad mes jos nestokosime."

Atlikėjo manymu, šių metų "Lietuvos balso" superfinalas išliks istorijoje, kaip tokiomis aplinkybėmis buvo išspręstos problemos, nes bus vienintelis toks. Bent jau jis tikisi, kad vienintelis, ir labai nenorėtų, kad ateityje tai kartotųsi. O kaip viskas pavyks – pačiam įdomu.

Pastaruoju metu mokytojai tikrai labai intensyviai dirba nuotoliniu būdu su visais dalyviais, stengiasi įkvėpti juos, kad nesutriktų, neišsigąstų. Tas darbas vyksta nuolat, ypač dabar, kai laiko lieka vis mažiau. Mokiniai labai laukia tų pasirodymų, mokytojai – mokytojo kėdės, į kurią visuomet gera sugrįžti.

Gelbsti kūryba

Paklaustas, kaip karantino sąlygomis gyvena jo šeima, D.Montvydas teigė, kad taip pat, kaip ir dauguma šeimų: laikosi saugumo nurodymų, stengiasi be reikalo neiti iš namų. Faktas, kad namai, šeimos buitis ir rutina dominuoja.

"Šis laikotarpis yra skirtas šeimai, su kuria likęs namuose gali smagiai praleisti laiką: bendrauti, įsiklausyti vienas į kitą, galbūt net iš naujo pažinti artimą žmogų. Jaučiu, kaip stiprėja visų tarpusavio ryšys, ypač  užsiimant įvairiausia veikla, dalijantis idėjomis ir improvizuojant, – sako atlikėjas. – Tokiomis aplinkybėmis tenka nemažai improvizuoti, nes iš tiesų pasidaro nuobodu, kad ir kokie namai būtų erdvūs, nes tos keturios sienos varžo, o rutina po kurio laiko pradeda slėgti, ypač vaikus. Jie nori kažkur bėgti, daugiau būti lauke, bendrauti su draugais, bet negali. Tad atsiranda vietos kūrybai, improvizacijoms ir spontaniškumui – ar sugalvoti tėtį apkirpti, ar piešti kažkur, kur nederėtų."

Tiesa, pačiam Donatui tam tikra prasme pasisekė. Jo darbas – ne tik koncertai, masiniai renginiai, bet ir kūryba įrašų studijoje. Kadangi įrašų studijoje dirba vienas, turi puikią progą atitrūkti nuo rutinos, pabėgti į kūrybą. Jo laikas karantino metu pasiskirsto tarp šeimos ir kūrybos.

"Smagu, kad kūryba gali egzistuoti net sunkiausiomis aplinkybėmis, kad ir kur būtum – pakanka tavo sąmonės, pieštuko, popieriaus lapo, instrumento, – sako atlikėjas. – Kūryba praskaidrina ir nuotaiką. Negaliu sakyti, kad ta nuotaika prasta, bet kūryba duoda pozityvumo, tikėjimo, kad viskas bus gerai. Pagaliau visiems kūrėjams ateis tas metas, kai vėl galėsime pamatyti savo klausytojus, savo žiūrovus ir daryti tai, kas mums labai patinka, nes tikriausiai daugumai pakeisti profesiją būtų sudėtinga – juk tai, ką mes darome, yra mūsų aistra, tad norisi, kad ji būtų gyva."

Tiesa, D.Montvydas teigia jaučiąs, kad šiandienė situacija jo neinspiruos rašyti himnų ar medikus palaikančių dainų, kad ir kaip jaustųsi jiems dėkingas. Šiuo sunkiu laikotarpiu gimusioje jo kūryboje bus tikrai daug šviesos, daug pozityvios energijos. Priešingai nei tai, ką jis kūrė pastaruosius dvejus trejus metus, labiau nėrė į gilumą, kurios labai norėjo ir kurią siekė perteikti savo klausytojui. O dabar labiau norisi šilumos, teigiamų, pozityvių emocijų – to, ką D.Montvydas visuomet turėjo. Tad karantininio laikotarpio kūryba bus šviesi.