Ryto naujienų laidos idėją iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius parskraidinęs V. Kvietkauskas sako, kad baimių, susijusių su laida „Labas rytas, Lietuva“, jam niekuomet nebuvo.

„Televizija – kaip egzaminas. Kai ištrauki bilietą ir egzaminas prasideda, visos baimės dingsta: arba žinai viską, arba nieko nežinai. Taip ir televizijoje: jei esi pasiruošęs, pradedi kalbėti tema, kuri tau yra visiškai aiški, ir jokių baimių nelieka“, – tikina vienos seniausių LRT televizijos laidų pradininkas.

Ko žmonėms reikia iš ryto? Geros nuotaikos ir žinių, kad gyvenimas vyksta, valdžia nepasikeitė, iš darbo neišmetė, viskas tvarkoje.

Anot jo, nerimą keldavo nebent rytiniai susirinkimai. „Kiekvieną rytą 9 val. vykdavo posėdžiai, kuriuos sukviesdavo televizijos ir radijo komiteto pirmininkas Jonas Januitis, kurio visi bijodavo. Jei jis pasakydavo ką nors griežto, tai jau maža nepasirodydavo. Bet J. Januitis, kaip ir visi kiti vėliau dirbę direktoriai, į „Panoramą“, naujienų tarnybą žiūrėdavo labai palankiai, nes iš tikrųjų čia dirbo, ir dabar dirba, patys geriausi žmonės. Čia reikia labai greitos orientacijos, labai greitai reaguoti į pašnekovą ar įvykius... Visada sakau, kad arba tu esi apsigimęs „žiniukas“, arba ne. LRT TV naujienų tarnyboje praktiškai visi dirbantys yra „žiniukai“, o kurie ne tokie – greitai išsiskirsto“, – šypsosi V. Kvietkauskas.

Paklaustas, kur yra šios laidos ilgaamžiškumo paslaptis, pašnekovas ilgai nesvarsto: „Manau, pirmiausia – profesionalumas. Ko žmonėms reikia iš ryto? Geros nuotaikos ir žinių, kad gyvenimas vyksta, valdžia nepasikeitė, iš darbo neišmetė, viskas tvarkoje. „Labame ryte“ visuomet buvo gera muzika, gražūs žmonės, o šiais laikais, kai [naudojama] tokia technika, kada studija yra tiesiog fantastiška, kaip fejerverkas, tai kodėl gi neįsijungus iš ryto?“