Naujoji premjera – išbandymas ir Kauno valstybiniam lėlių teatrui, ir kauniečiams. Kartu su kolegomis iš Sankt Peterburgo kurtu novatorišku spektakliu bandoma griauti stereotipus, kad lėlių vaidinimai skirti tik mažajam žiūrovui.

Vaikams, jų tėvams ir seneliams

„Kelionė saulės link“ – tai Lietuvos kultūros fondo remiamas miestų partnerių kūrybinis projektas „Tarp Kauno ir Sankt Peterburgo“, kurio pagrindinis tikslas – novatoriška lėlių teatro technika pagrįsto spektaklio pastatymas, suburiant tarptautinę pripažintų lėlių teatro menininkų komandą.

Projekte partnerio teisėmis taip pat dalyvauja tarptautinis lėlių teatrų festivalis „KukArt“ (Sankt Peterburgas), per kurį ir gimė kūrybinio bendradarbiavimo idėja.

Spektaklio kūrėjai – idėjos autorius ir režisierius Borisas Konstantinovas, scenografas Viktoras Antonovas, kompozitorius Denisas Šadrinas – talentingi Sankt Peterburgo teatralai, prestižinių apdovanojimų „Auksinės kaukės“ ir „Auksinio sofito“ Rusijoje laureatai.

Pasak režisieriaus B.Konstantinovo, spektaklis skiriamas visiems – nuo 9 iki 99 metų. Ženklų ir metaforų kalbą, dedikuojamą vyresniam žiūrovui, papildys vaikams ir jaunimui patraukli magiškojo realizmo estetika. Kūrėjai tikisi, kad lėlių teatrą atras ir juo susidomės paauglių auditorija, dažnai nepagrįstai ignoruojanti šio žanro spektaklius.

Artimos sielos paieškos

Kelias, muzika ir cirkas. Tokius pagrindinius spektaklio motyvus akcentavo pjesės autorius B.Konstantinovas dar neprasidėjus repeticijoms. „Tai istorija apie vienišą gatvės muzikantą. Vienintelis būdas išvengti vienatvės, muzikanto nuomone, – keliauti. Jis tikisi atrasti suprantančiuosius jį be žodžių, kuriems tereikia išgirsti jo sielos muziką. Taip ir nutinka – muzikantas sutinka klajojančio cirko artistus.“

Žiūrovai išvys atskiruose vagonuose keliaujančių personažų – Dresuotojo ir Gorilos, Iliuzionisto ir jo Asistentės, Senelės Kolombinos ir Senelio Pjero bei Mergaitės su armonika – pasirodymus ir tai, kas lieka už kadro. Tikras, nepagražintas gyvenimas, kuriame asmeninės dramos lydimos švelnaus humoro, ironijos ir muzikos.

Spektaklio fragmentus sujungia metaforiškos scenos, atskleidžiančios po geležinkelio tiltu apsistojusio klajojančio menininko kasdienybę.

„Tarpusavio santykių krizė, vienatvė, nesugebėjimas išgirsti ir išklausyti šalia esantįjį – dominuojanti spektaklio tema“,– teigia pjesės autorius ir režisierius.

Magiškasis juodasis kabinetas

Žiūrovai, atėję į „Kelionę saulės link“, turės galimybę susipažinti su iracionalaus pasaulio vaizdą kuriančiu juodojo kabineto principu. XIX a. antrojoje pusėje teatro aktorius ir režisierius Maxas Auzingeris, vėliau tapęs iliuzionistu, atsitiktinai pastebėjo, kad tamsiame scenos fone juodų daiktų nesimato.

Šio reiškinio pagrindu jis sukūrė juodąjį kabinetą, kai matomos tik specifiškai apšviestos lėlės, o jas valdantys aktoriai skendi aklinoje tamsoje. Tuščioje juodu aksomu išmuštoje scenoje staiga atsirasdavo šviečiantys muilo burbulai, auksiniai bokalai, spalvoti rutuliai. Jie sklandydavo ore ir netikėtai dingdavo. Grojant muzikai šokdavo skeletas. Didelis vikšras įsisupdavo į šilką ir virsdavo lėliuke, iš kurios išsirisdavo mergina su drugelio sparnais.

Be abejo, tai, kas priblokšdavo prieš šimtmetį, vargu ar gali nustebinti šiandien. Tačiau meistriškumo, preciziško tikslumo, sinchroniškumo ir reakcijos reikalaujanti aktorių vaidyba (vieną lėlę valdo net trys aktoriai!), sukurianti iliuzinės realybės vaizdą, – žavi nė kiek ne mažiau nei XIX a.

Kas: premjera „Kelionė saulės link“.

Kur: Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Kada: balandžio 27 d. 17 val., 28 d. 16 val.