Šią savaitę Kauno valstybinis lėlių teatras primins dūzgiančių bičių avilį – ketvirtadienį kauniečius ir miesto svečius pakvies tradicinis lėlių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“.

Jubiliejinė sukaktis

Šiais metais festivalio data sutampa su teatro jubiliejumi – prieš 55 metus spektakliu „Stebuklingasis Aladino žibintas“ prasidėjo turtinga kūrybingais menininkais ir talentingais darbais jo istorija.

Kauno lėlių teatro metraštyje – solidus režisierių, dailininkų, aktorių, scenografų, kompozitorių sąrašas, beveik 200 naujų pastatymų, apie 2000 pagamintų lėlių, apie 15 000 suvaidintų spektaklių, kuriuos matė apie 2,5 mln. žiūrovų, festivalių ir gastrolių Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Estijoje, Lotynų Amerikos ir kt. šalyse.

Daugiau nei pusės amžiaus sukaktį minintis Lėlių teatras pakvies žiūrovus į seniausią repertuarinį spektaklį – Albino Stankevičiaus režisuotą „Princesės gimtadienį“ ir dvi sezono premjeras – „Skrudžas, arba Diena, kai galima atverti savo širdį“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) bei „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (rež. Olegas Žiugžda).

Jau 20-ąjį kartą vykstantis lėlių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“, rengiamas su tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA Lietuvos centru, prasidės Kauno miesto mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vaikų kūrybos lėlių parodos atidarymu.

Pirmoji renginio diena tradiciškai skiriama vaikų teatrų pasirodymams – šį kartą festivalyje pasirodys jaunieji aktoriai iš Kauno, Širvintų rajonų ir šeimos teatro iš Gruzdžių (Šiaulių r.). Per kitas tris festivalio dienas džiugins Lietuvos ir trys užsienio profesionalių lėlių teatrų trupės.

Svečiuosis „Pikų dama“

Ryškiausias festivalio spektaklis – daugybę apdovanojimų Baltarusijoje ir tarptautiniuose festivaliuose Europoje pelnęs trupės iš Gardino vaidinimas suaugusiesiems pagal Aleksandro Puškino apsakymą ir Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“.

Interpretuodamas gerai žinomą kūrinį apie jauną karininką, trokštantį sužinoti trijų laimingų kortų paslaptį, režisierius O.Žiugžda neapsiriboja šmaikščia kūrinio inscenizacija, gvildenančia kaltės ir bausmės temas, bet, subtiliai jungdamas lėlių, dramos ir operos teatro elementus, atveria žiūrovui daugiabriaunį prasmių lauką.

Įdomu tai, kad A.Puškinas ir P.Čaikovskis patys tampa spektaklio, kuris plėtojamas tarsi savotiška jų kūrybinė dvikova, veikėjais. Remdamasis kūrėjų laiškais, režisierius atskleidžia autorių mintis ir jausmus, atranda mistinį biografijų ir kūrinių tarpusavio ryšį.

Kitokios pasakos

Klaipėdos lėlių teatro trupės spektaklis „Stebuklingas Pelenės laikas“ (rež. Giedra Radvilavičiūtė) pakvies visą šeimą išgirsti istorijos apie mažą stebuklą, nutinkantį paprastai šių dienų mergaitei. Nors jos neaplanko fėja, tėtis neparveža trijų stebuklingų riešutėlių, bet asmenybės transformacija vis dėlto įvyksta – autobusų stotelėje mergaitė randa lagaminą, kuriame – jai tinkanti suknelė ir batukai. Stebuklai vyksta visur ir visada, tik budri erelio akis, karšta liūtės širdis, labradoro nuoširdumas gali tai pastebėti, sako spektaklio kūrėjai.

Kvapų spektakliu „Vėjų Motė“ ketina nustebinti „Stalo“ teatras iš Vilniaus. Pasitelkdama taupias estetines priemones – objektus, kvapus ir muziką, autorė ir aktorė Saulė Degutytė kiekvienam žiūrovui leidžia pasijusti Herojumi, keliaujančiu pas didžiąją Svajonę.

Magiška aktorės balso charizma, emocinis spektaklio erdvės užpildymas, lietuvių liaudies sutartinėms būdingų garsažodžių praturtinti tekstai spektaklyje tampa dar vienu savarankišku objektu, vaizdžiai atskleidžiančiu stebuklingą pasakojimo turinį.

Latvijos valstybinis lėlių teatras žada pristatyti subtilių reginių vaidinimą „Smėlio pasakos“. Trumputės istorijos apie drąsą, draugystę ir ištiestą pagalbos ranką kuriamos naudojant vieną poetiškiausių, elegantiškiausių ir kartu trapiausių vaizdo kūrimo būdų – smėlio animacijos technika. Priešingai, nei siūlo šiuolaikinės technologijos, spektaklis leidžia žiūrovui patirti kitokių emocijų – švelnumą, ramybę. Kartu išlaikomas aukso vidurys – piešimo smėliu procesas nesukelia nuobodulio, bet žavi sparčia vaizdų kaita.

Pabaigos akordai

Festivalį užbaigs Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“, sukurtas pagal vieną gražiausių lietuviškų pasakų, ir 2012 m. apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi bei Kultūros ministerijos premija už geriausią 2011 m. lėlių spektaklį.

Nors pasakoje nemažai liaudies dainų ir eiliavimo, spektaklyje pasakojamas kuriamas labiau vaizdais. Žiūrovai regės dar nuo antikinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones, šešėlių teatro elementus ir žavias dailininko Mariaus Jonučio dekoracijas.

Šventėje nebus pamiršti teatro įkūrėjai ir jo puoselėtojai – Valerija ir Stasys Ratkevičiai, vaidinę ir tebevaidinantys aktoriai. Festivalio dalyviai turės galimybę susitikti su režisieriumi, dailininku, Nacionalinės premijos laureatu Vitalijumi Mazūru, o glėbį įspūdingų reginių ir plačių šypsenų padovanos gegužės 18 d. (šeštadienį) 12 val. Laisvės alėja pražygiuosiantis tradicinis Lėlių ir Kaukių paradas.

Visą festivalio programą rasite čia.