"Aš jam vis dar pernelyg liekna!" – vaistinėje pasiguodė marokietė. Dėl vyro reikia stengtis. Apie 90 kg sverianti moteris dar kartą nusipirko apetitą skatinančių maisto papildų.

Už bučinius – sankcijos

"Vietiniams atrodžiau išsekusi, gal net serganti anoreksija", – nusijuokė 170 cm ūgio, 55 kg sverianti Ieva Uselytė. – Mačiau ir girdėjau, kai bent 80 kg sveriančios moterys perka apetitą gerinančių preparatų, maisto papildų."

I.Uselytė Šiaurės Afrikos šalyje Maroke su nedidelėmis pertraukomis praleido pusmetį. Ji buvo apsistojusi pas draugus prancūzus.

Marokas – labai graži, egzotiška, įvairi šalis, tačiau joje, įsitikinusi Ieva, ji nenorėtų gyventi. Pernelyg daug kultūrinių skirtumų.

"Kartais aš labai smarkiai noriu apkabinti mylimą žmogų ir pabučiuoti, – prisipažino daili juodaakė Ievos draugė Salina. Ir atsiduso. – Deja, to padaryti negaliu."

Gatvėje pasibučiavusią moterį specialiosios tarnybos darbuotojai sulaiko parai, o vyrą griežtai perspėja. Jei nesusituokusi moteris pagimdo kūdikį, ji ne tik patiria milžinišką gėdą. Vieniša motina pusmečiui areštuojama. Reikalaujama, kad moteris išduotų, kas vaiko tėvas, o tą vyrą priverčia susituokti.

Neigiamas atsakymas – viltis

"Pirmą kartą pasimylėjau su ispanu, – lietuvei draugei atvirai papasakojo 26 metų Syham. – Man buvo 25-eri."

Didžiaakė dailaus veido dainininkė nekaltybę prarado su užsieniečiu ne spontaniškai. Ji pati pasiūlė pasimylėti ispanui, su kuriuo susipažino susirašinėdama internetu. Vietinis vaikinas tam būtų netikęs – apie tai greitai būtų sužinojęs visas Marakešas.

Syham prarado nekaltybę po dviejų dienų, kai pietietis atskubėjo į Maroką.

"Dabar elgiuosi, kaip ir dauguma įsimylėjėlių Marakeše, – neslėpė Syham. – Užsisakome skirtingus kambarius viename viešbutyje ir naktį, kai niekas nemato, jis ateina pas mane."

Patraukli šviesiaplaukė lietuvė I.Uselytė, nepasaint "anoreksijos", Maroke susilaukė daug dėmesio. "Ne", "Turiu draugą", "Ačiū" ir įkyriems persekiotojams neigiamai purtoma galva, kaip vėliau paaiškino vietinės moterys, būdavo lietuvės klaida: "Jei reaguoji net ir neigiamai, marokiečiams suteiki vilties. Tokioje situacijoje reikia praeiti net nedirstelėjus į kalbinantįjį."

Laimę nešantys sausainiai

"Ar tu – laiminga? – praeidamas pro šalį staiga Ievos pasiteiravo barzdotas saulėje įdegęs marokietis. Po akimirkos, nespėjus sutrikusiai merginai atsakyti, pasiūlė "laimės sausainių".

"Hašišas", – I.Uselytei paaiškino vietinės draugės. Marakešo, Kasablankos, Feso, Rabato senamiesčių gatvėse prekeiviai nuolat siūlo narkotikų, kurie neretai įdedami į niekuo nesiskiriančius sausainius ar užkandėles.

"Už narkotikų prekybą Maroke labai griežtai baudžiama, – pasakojo Ieva. – Kartą policija naktiniame klube sulaikė apsvaigusią merginą, o šiai prasitarus, kad kvaišalų gavo iš klubo direktoriaus, akimirksniu suėmė ir jį."

Maroko karaliaus įsakymu dabar pasilinksminimo vietos gali dirbti ne ilgiau kaip iki ketvirtos valandos ryto, o alkoholis parduodamas iki trečios valandos. Į keliolika minučių ilgiau šeštadienį dirbantį klubą įsiveržia specialiosios policijos darbuotojai ir baudžia milžiniškomis baudomis.

Beje, su turistėmis besilinksminantys marokiečiai kartais turi maišelį, kuriame – sutrinti migdomieji. Tam, kad vyrai vėliau galėtų pasinaudoti moterų bejėgiškumu.

Nuotaka su auksiniu diržu

"Jie nevartoja alkoholio, – du mėnesius nė lašo nevartojusi gėrimų su laipsniais I.Uselytė neliūdėjo, kad Maroke beveik neįmanoma nusipirkti alkoholinio gėrimo. – Be alkoholio marokiečiai linksminasi net vestuvėse."

Vestuvės Maroke – ypatingos. Nuotakos per dieną pakeičia penkias sukneles ir privalo apsijuosti plačiu auksiniu diržu. Skurdžios šeimos auksinius diržus gali išsinuomoti.

"Žiedai, auskarai, apyrankės... Vestuvėse garsiai skelbiama, ką nuotakai įteikė jaunikis. O viena moteris detaliai surašo, ką padovanojo kiekvienas žmogus, – pasakojo I.Uselytė. – Pagal tai marokiečiai žino, kokio brangumo dovaną jie įteiks to žmogaus ar jo vaikų vestuvėse."

Po vestuvių moteris be oficialaus savo vyro leidimo negali išvykti už Maroko ribų.

Darbas už maistą

Elgetų ir turistų mėgstamuose miestuose į gatves prašyti išmaldos išvaromų vaikų – daug. Maroke mokosi ne visi vaikai, nes kai kurie tėvai iš atokių vietų ar kalnų kaimelių baiminasi išleisti vaikus į mokyklas už keliolikos kilometrų.

"Nuo pirmos klasės vaikai mokosi arabų ir prancūzų kalbų, o nuo ketvirtos klasės – ir anglų kalbos, – Ieva stebėjosi, kad dvylikametė mergaitė jau puikiai kalba angliškai. – Kartą sutikau berniuką, kuris kalnuose dirbo gidu, o iš savo atlyginimo mokėdavo taksistui, kuris jį veždavo už keliolikos kilometrų į mokyklą."

Turtingose šeimose dažnai dirba po dvi tris iš kalnų kaimelių atvykusias rašyti ir skaityti nemokančias merginas. Atlygis beraštėms tarnaitėms – tik nakvynė ir maistas.

Mūvėti šortais – nepadoru

"Marokiečiai – labai paslaugūs ir draugiški žmonės, – tikino Ieva. – Neretai jie į svečius pasikviečia nepažįstamus žmones. Jei praviros namų durys arba ant jų pakabintas nuo piktos akies saugojantis rankos delnas su keturiais pirštais, tuose namuose gali apsilankyti kiekvienas praeivis."

I.Uselytė negalėjo atsistebėti matydama moteris, besimaudančias su narų kostiumus primenančius maudymosi kostiumėlius arba su drabužiais ilgomis rankovėmis ir skaromis.

"Tėvas uždengė vaikui akis, o kiti vyrai badė pirštais", – vieną pirmųjų savo dienų Maroke prisiminė lietuvė. Skandalą sukėlė ji, svetimšalė, pasirodžiusi prekybos centre mūvėdama trumpais šortais.

Ievą stebino nešvara, nors Maroke "Ace" balikliu valomi net indai ir baltos sienos.

Ne vienoje kavinėje ji matė į foliją įvyniotus indus. Kam? "Kad jų nereikėtų plauti", – paaiškino marokiečiai.

Sulaužė ramadano įsakymą

Ieva taip pat stebino marokiečius: ne tik savo lieknumu, bet ir įpročiais – tai, kad kietai virtą kiaušinį valgydavo su majonezu ar ant grotelių kepdavo vištieną.

"Iš pradžių reikia kelias valandas virti ir tik po to – kepti", – jai įrodinėjo marokiečiai, valgydami itin sausą vištieną.

Vietiniai Maroko gyventojai labiausiai mėgsta savo nacionalinį berberų patiekalą tadžiną – įvairius specialiuose moliniuose induose gaminamus troškinius, kai mėsa ir daržovėmis sudedamos sluoksniais, įpilama nedaug vandens, troškinama kelias valandas, kol aromatingas patiekalas tiesiog tirpsta burnoje.

Keturias dienas (tiek buvo nusprendusi pakentėti) lietuvė, kaip ir visi musulmonai Maroke, laikėsi kai kurių ramadano taisyklių. Nuo saulės patekėjimo iki pusės aštuntos vakaro Ieva negėrė vandens, nevalgė, rengėsi itin santūriai. Per ramadaną musulmonai negali ir rūkyti, mylėtis, demonstruoti jausmų, kvėpintis.

Tiesa, vieną taisyklę Ieva vis dėlto sulaužė: po saulės laidos valėsi dantis.

Pigūs vaisiai, brangios kirpyklos

Dauguma kainų Maroke analogiškos Lietuvai. Tiesa, turistams viskas kainuoja nuo kelių iki keliolikos kartų daugiau. Taksi pervažiavusi miestą su vietiniais Ieva mokėjo pusketvirto, viena – 35 litus.

Padedant vietiniams pirkti bateliai kainavo apie 17 litų, tokie patys bateliai niekieno nelydimai užsienietei kainavo apie 120 litų.

Moterų kirpyklose už plaukų dažymą mokama apie 300 litų.

Apsilankymas "Hammam" pirtyje, kurioje duodama ir šampūno su muilu, ir masažą atlieka, kainuoja apie 25 litus.

Vidutinis gatvėje dirbančio policininko atlyginimas – apie 1750 litų, drabužių valyklos darbuotojo – apie 850 litų.

Litras benzino kainuoja apie 3 litus, idealus mašinos plovimas ir salono valymas – 35 litai.

Viena nedidelė rožė – 1 litas. Tačiau marokiečiai itin retai dovanoja gėles moterims. Viena Ievos draugė per visą gyvenimą nebuvo gavusi gėlės iš savo mylimojo.

Labai pigūs vaisiai. Gatvės turgeliuose pirktas didelis arbūzas – 35 centai, kilogramas apelsinų – 70 centų.

Skrydis iš Lietuvos į Maroką ir atgal "Lufthansa" aviakompanijos lėktuvu kainuoja apie 3700 litų, su "Ryanair" (tik su rankiniu bagažu) per Diuseldorfą – apie 1750 litų.

Autobuso bilietas nuo Marakešo iki Kasablankos (apie 200 km) kainavo 50 litų.