Paskatino meilė

Thomui buvo keturiolika, kai panoro mokytis daugiau kalbų. "Buvau įsimylėjęs savo draugę iš Ispanijos, todėl pradėjau mokytis ispanų kalbos. Viskas nuo to ir prasidėjo", – juokiasi vaikinas, įsitikinęs, kad gyvas bendravimas tam labai padeda.

Belgijoje, kur užaugo, trys valstybinės kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių. Thomo gimtoji kalba – prancūzų. Gerai moka ir olandų kalbą, nes namie su tėvais kalbėdavęsi prancūziškai, tarkim, nuvykę pas gydytoją, turėdavo pereiti prie olandų kalbos. Vokiečių kalbą gerai išmoko, kai pagal mokyklinę mainų programą mokėsi ir gyveno Vokietijoje, Brėmene. Dar mokykloje krimto lotynų kalbos pagrindus.

Thomas sutinka, kad gyvenant šalyje, kurioje mokėti daugiau nei vieną kalbą – privaloma, lengviau mokytis naujų kalbų, tačiau apgailestauja, kad jo tautiečiams tai neteikia malonumo.

Gera Lietuvoje

Kaip atsitiko, kad vaikiną iš Belgijos suviliojo lietuvių kalba? "Pats nežinau, kodėl. Šios kalbos mokausi jau metus. Lietuvių kalba yra sunkoka, bet man patinka, kad yra logiška. Tarkim, žodis "viešbutis" yra sudarytas iš žodžių "viešas" ir "butas", o angliško "hotel" kilmė neaiški. Kai kas skundžiasi, kad sunku išmokti jūsų kalbos linksnius, bet man tai neatrodo sunku, nes linksniai panašūs į lotynų kalbos", – neįžvelgia problemų vaikinas.

Šią vasarą vieną mėnesį jis praleido Vilniuje, baigė Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro organizuotus kursus. Lietuva Thomą sužavėjo. "Man labiausiai patiko atmosfera. Čia labai ramu. Gaila, dar nebuvau Kaune, bet norėčiau apsilankyti kitą vasarą", – žada jis.

Vasaros kursuose jis ne tik tobulino kalbos įgūdžius, bet ir su kitais lietuvių kalbos mylėtojais, kurie į Vilnių atvyko iš Argentinos, Filipinų, Kinijos, Indonezijos, Rusijos ir Sakartvelo, dalyvavo įvairiose veiklose.

"Dėstytojai mums organizavo žinias lavinančius žaidimus. Žaisdami vieną iš jų turėjome bėgioti po Vilnių ir ieškoti atsakymų į klausimus. Tikrai smagu! Apsilankėme ir Birštone, ten irgi vyko kursai. Geras laikas Lietuvoje buvo", – prisimena viešnagę belgas.

Lietuvoje jis kalbėjo tik lietuviškai ir džiaugėsi, kad dėstytojai nuo pirmųjų paskaitų su studentais kalbėjo tik lietuviškai, taip skatindami juos susikaupti ir gaudyti kiekvieną žodį. Pasak vaikino, stengtis kiek įmanoma daugiau kalbėti ta kalba, kurią mokaisi, yra vienas patikimiausių ir paprasčiausių būdų ją išmokti.

Manau, kad būtų daug logiškiau, jei Europa būtų lyg viena šalis. Galbūt po penkių ar dešimties metų būsiu politikoje, tikiuosi prie to prisidėti.

Sunkiausia – suomių kalba

Thomas prasitaria, kad sunkiausia jam buvo mokytis suomių kalbos. "Pavyzdžiui, prancūzų kalboje nėra linksnių, lietuvių kalboje – septyni, suomių kalboje – keturiolika ar net daugiau, priklausomai nuo to, kaip skaičiuojame. Ir nors suomių kalba man sunkiausia, ji man – ir gražiausia", – atveria savo simpatijas.

Prie jų nemaža dalimi prisidėjo ir jo draugė suomė, su kuria susipažino mokydamasis šioje šalyje pagal mainų programą. Suomijoje pasimokęs mokyklos laikais, šią šalį pasirinko ir universitetinėms studijoms – įstojo į lingvistikos specialybę, kaip pasirenkamą dalyką pasirinko lietuvių kalbos kursą. Prieš atvykdamas į Lietuvą metus po kartą per savaitę lankė lietuvių kalbos paskaitas universitete Helsinkyje.

Šiemet jis tęsia studijas, mokosi ne tik lietuvių, bet ir estų, turkų kalbų. Jaunasis belgas ambicingas – ketina ne tik siekti magistro, o vėliau ir daktaro laipsnių, bet ir išmokti visų 24 ES šalių kalbas. "Iš jų bent truputį jau galiu kalbėti trylika kalbų. Tačiau norėčiau mokytis ir kitų kalbų, ne tik ES. Man labai patinka ir Artimųjų Rytų kalbos", – sako Thomas.

Mokytis kalbų jam patinka dėl galimybės bendrauti su žmonėmis jų gimtąja kalba. Thomas neabejoja, kad, aplankant naujus kraštus, kur kas lengviau juos tyrinėti suprantant jų kalbą.

Vaikinas sako, kad pramokti naują kalbą jam pakanka penkių mėnesių, bet išmokti kalbėti akademiškai gali prireikti ir dešimties. Mokantis kalbų, Thomui labiausiai patinka gramatika, nes, pasak vaikino, jos supratimas padeda atpažinti, kurie žodžiai yra daiktavardžiai, būdvardžiai ar veiksmažodžiai.

Ambicingas siekis

Jaunasis poliglotas ne tik svajoja išmokti visų ES šalių kalbas – jis taip pat norėtų suvienyti Europos šalis. "Manau, kad būtų daug logiškiau, jei Europa būtų lyg viena šalis. Galbūt po penkerių ar dešimties metų būsiu politikoje, tikiuosi prie to prisidėti", – atvirauja Thomas.

Jo akimis, Senasis žemynas turi daugiau mažų, atskirų sferų problemų negu didelių ir tokių, kurių neįmanoma išspręsti. Pavyzdžiui, Thomas sako, kad Europoje būtų galima geriau tvarkytis įvairiais technologijų klausimais. "Čia mes tikrai galėtume būti stipresni", – neabejoja vaikinas.

Jis ne tik keliauja po Europą ir mokosi kalbų, bet išmano informacines technologijas, programuoja. "Turiu savo internetinę svetainę, kurioje galima mokytis kalbų. Tiksliau, bent jau iki šiol, – prancūzų kalbos. Apsilankykite: https://althomate.eu", – šypsodamas kviečia jis.

Šiandien Thomas vis dažniau grįžta į Belgiją. Bent trumpam, nes prisipažįsta, kad pasiilgsta tėvų ir draugų. Thomo tėvai, kuriems jis – vienintelis vaikas, norėtų jį matyti arčiau savęs, tačiau vaikinas neketina ateityje gyventi gimtojoje šalyje. "Nenumanau, kur gyvensiu, – viskas priklauso nuo to, kokia ateitis manęs laukia", – atvirauja gyvenimo nuotykių ieškantis Thomas.

Tai bent žmonės

• Poliglotas – žmogus, mokantis daug kalbų. Asmuo, mokantis šešias ir daugiau kalbų, vadinamas hiperpoliglotu.

• Žymiausias pasaulio daugiakalbis – Carlosas do Amaral Freire. Pensinio amžiaus sulaukęs portugalas, gyvenantis Brazilijoje, moka 115 kalbų. Tiesa, sklandžiai kalbėti gali maždaug trisdešimčia. Jis yra vienintelis pasaulyje, į savo gimtąją kalbą išvertęs net 60 skirtingų pasaulio kalbų parašytų poemų.

• Prieš tai garsiausio pasaulio hiperpoligloto titulas priklausė italų kardinolui Giuseppe'i Mezzofanti, gyvenusiam 1774–1849 m. Jis mokėjo 114 kalbų.

• Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas Jurgis Zauerveinas gerai mokėjo 62 kalbas, susikalbėjo apie 200 kalbų, rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų.

• Žymus prancūzų lingvistas prof. Claude'as Hagége supranta apie 50 pasaulio kalbų ir tyrinėja daugiakalbystę. Daugelio prestižinių Prancūzijos apdovanojimų laureatas yra viešėjęs Kaune "VDU Frankofonijos mėnesio 2017" metu. Anot C.Hagége's, norint išmokti svetimų kalbų, būtina pamiršti įprastus kalbų mokymosi metodus. "Kalbų mokymasis paremtas meile kalboms ir žmonėms, tiesa, mano meilė kalboms trunka kur kas ilgiau nei meilė moterims", – yra sakęs poliglotas. Prof. C.Hagège garsėja neigiamu požiūriu į anglų kalbos dominavimą pasaulyje.

Mes ir kalbos

• Pasaulyje kalbama daugiau nei 7 tūkst. kalbų, Europoje – maždaug 400.

• ES oficialiomis laikomos 24 kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių.

• Be oficialių, ES yra dar per 60 regioninių ir mažumų kalbų.

• Pusė pasaulio žmonių moka dvi ar daugiau kalbų.

• Dėl didžiulių migracijos bangų Europa tapo daugiakalbiu žemynu. Vien Didžiosios Britanijos sostinėje Londone kalbama trimis šimtais skirtingų kalbų.

• Europoje labiausiai paplitusi gimtoji kalba – vokiečių, ja šneka beveik 20 proc. europiečių. Anglų, kaip ir italų, yra 13 proc. europiečių gimtoji kalba, prancūzų – 12 proc.

• Verslo pasaulyje oficialiomis laikomos šešios kalbos: anglų, prancūzų, ispanų, kinų, rusų ir arabų.