LRT vadovas, prisimindamas Lietuvos radijo istoriją, pažymi, kad nors lietuviškas radijas galėjo atsirasti ir kiek anksčiau, Lietuva tuo metu vis tiek žengė svarbų žingsnį į kitą civilizacijos etapą.
„Lieka tik apgailestauti, kad mes prabilome 1926-aisiais birželio 12 dieną iš Kauno, o galėjome tą padaryti bent porą metų anksčiau. <...> Kadangi susipyko to meto sprendimų priėmėjai, kokią techniką pirkti, prancūzų, vokiečių ar dar kažkokią, mes šiek tiek pavėlavome. <...> Bet kuriuo atveju radijo atsiradimas, nepaisant visų tų peripetijų, turbūt yra vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva įžengė į kitą civilizacijos etapą“, – sako A. Siaurusevičius.
Anot LRT vadovo, to meto programa sudomindavo klausytojus, joje netrūkdavo muzikinių transliacijų.
„Kai kurios programos yra išlikusios, jos kai kur netgi yra panašios į dabartines. O vienos iškiliausių – tai tiesioginės transliacijos iš Valstybės operos – iš dabartinio Kauno muzikinio teatro. Radiofonas jau transliuodavo tiesiogiai“, – teigia A. Siaurusevičius.
Kalbėdamas apie technologijų vystymosi spartą, LRT generalinis direktorius atkreipia dėmesį, kad technologijos keičiasi sparčiai ne tik mūsų amžiuje – tai kėlė ne mažiau iššūkių ir pirmosiomis Lietuvos radijo dienomis.
„Kol lietuviai 1926 metais paleido radijo stotį, ta įranga, kurią tiekė prancūzų firma, tuo metu praktiškai jau buvo pasenusi ir iš karto reikėjo naujos. Ir dabar baisu prognozuoti, kokios technologijos, kokie jų šuoliai bus, kaip jos vystysis“, – pripažįsta A. Siaurusevičius.
Plačiau apie tai – LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.
Naujausi komentarai