Praėjus beveik 100-ui metų po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties, pirmą kartą įrašyti visi jo fortepijoninės muzikos kūriniai. Muzika įrašyta Vokietijoj.

Kūriniai laukė šimtmetį

Kompaktines plokšteles išleido vokiečio vadovaujamos tarptautinės muzikos leidybos korporacijos "Mayflower" padalinys.

"Lietuvą pasiekusi M.K.Čiurlionio fortepijoninės muzikos visuma – faktas, kurio istorinę ir kultūrinę svarbą sunku pervertinti. Neįtikima, tačiau prireikė beveik šimto metų po kūrėjo mirties, kad dienos šviesą išvystų visas jo svarbiausios muzikinės kūrybos – muzikos fortepijonui – įrašų rinkinys", – pristatydamas naują žingsnį saugant garsaus menininko palikimą pastebėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Penkių kompaktinių plokštelių kolekcijos "Visi M.K.Čiurlionio kūriniai fortepijonui" pristatymu prasidėjo 135-ųjų menininko gimimo metinių renginiai Kaune.

Pirmosios ir paskutinės ciklo kompaktinės plokštelės įrašus skiria dešimtmetis. Rinkinį išleido tarptautinės muzikos korporacijos "Mayflower" padalinys – įrašų kompanija "Celestial Harmonies".

Idėja įrašyti M.K.Čiurlionio kūrinius gimė korporacijos prezidentui ir muzikos prodiuseriui vokiečiui Eckartui Rahnui.

"Viešėjau Japonijoje. Visai atsitiktinai Tokijuje užsukau į Seibu prekybos centro meno galeriją – išvydau nedidelę M.K.Čiurlionio kūrinių parodą. Paveikslai, išsiskiriantys tam tikru sunkiai iššifruojamu simbolizmu, net ir praėjus ne vieniems metams po parodos, mane veikė savo stipria menine įtaiga", – pristatydamas įrašų kolekciją E.Rahnas prisiminė 1992-uosius, kai sau atrado M.K.Čiurlionį.

Vokietis ėmė domėtis ir M.K.Čiurlionio muzika: iš partitūrų, pavienių įrašų pažintas lietuvių genijaus muzikos pasaulis vokietį sužavėjo ne mažiau nei lietuvio dailės šedevrai.

Muzikos prodiuseris atkreipė dėmesį į tai, kad M.K.Čiurlionis mirė panašaus amžiaus kaip Wolfgangas Amadeus Mozartas ar Franzas Schubertas – sulaukęs 36-erių, ir buvo ne mažiau už juos produktyvus. Jis suskaičiavo, kad bendras M.K.Čiurlionio muzikos ir dailės kūrinių skaičius – iš viso apie 600 darbų – prilygsta W.A.Mozarto muzikinei kūrybai.

"Tai ypač stebina žinant, kad Čiurlionis nebuvo vunderkindas: savo pirmąją muzikinę kompoziciją jis parašė būdamas 21-erių", – pastebėjo korporacijos "Mayflower" prezidentas.

Muzikos ir dailės vienovė

"M.K.Čiurlionio muzikoje yra ir šiek tiek Roberto Schumanno, F.Schuberto ir vėlyvojo Franzo Liszto, taip pat Frederico Chopino ir kartais Aleksandro Skriabino atgarsių. Viena vertus, jis yra labai abstraktus, labai sudėtingas modernus kompozitorius, kita vertus, jo muzikoje gali atsekti labai paprastų ir aiškių liaudies melodijų", – anot prodiuserio, savo muzikoje, kaip ir paveiksluose, M.K.Čiurlionis sugebėjo suvienyti labai skirtingus dalykus.

E.Rahnas teigė pastebėjęs, kad Lietuvoje M.K.Čiurlionio muzika tarsi dalijama į du skirtingus pasaulius: muziką ir dailę. "Tačiau jo muzika ir dailė – neatskiriami. Manau, kad būtent taip jis pats suvokė savo kūrybą. Juk muzikos kūriniams jis davė paveikslams tinkamesnius pavadinimus – "Jūra", "Miškas", o paveikslus vadino muzikiniais terminais: "Sonata" ar "Fuga", – tikino vokietis, M.K.Čiurlionio kūrybos paveiktas taip, kad nusprendė ją įamžinti.

Pašnekovas sakėsi esąs prastas muzikos žinovas, todėl pasiklausęs žinomo šiuolaikinio vokiečių kompozitoriaus Wilfredo Hillerio nuomonės, ar lietuvio muziką verta įrašyti.

"Iki tol nieko negirdėjęs apie M.K.Čiurlionį, W.Hilleris pasidomėjo ir pranešė: muzikos istorija nepelnytai nutyli įspūdingą ir įsimintiną asmenybę, – šyptelėjo E.Rahnas. – Ir aš, verčiamas savo sistemiškai metodiško vokiško proto, nusprendžiau padaryti visų M.K.Čiurlionio kūrinių fortepijonui įrašus."

"Pirmajam įrašui pasiruošęs"

Muzikos leidėjas susirado jauną, iššūkių nebijantį pianistą Nikolausą Lahuseną, kuris įrašė pirmąsias tris rinkinio plokšteles. Muziko našlė smuikininkė Christine Lahusen pasakojo, kad didžiausią darbą reikėjo atlikti rengiantis pirmajam įrašui. Mat N.Lahusenas turėjo dvi skirtingas kūrinių redakcijas, atliktas Vytauto Landsbergio ir Jadvygos Čiurlionytės.

"Buvo neaišku, kurią versiją groti, – skyrėsi natos. Mano vyras jautėsi tarsi išėjęs į mišką, kuriame, juo toliau eini, juo daugiau nematytų medžių. Nuspręsti, kokį M.K.Čiurlionį groti, jį suprasti ir sudėti kūrinius į vieną seką buvo vienas sunkiausių mano vyro kūrybinių darbų. Bet žinau, kad šis darbas jam suteikė ir daug džiaugsmo", – tikino muzikė.

Suprasti M.K.Čiurlionį N.Lahusenui padėjo kaunietis pianistas, muzikologas, M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas Darius Kučinskas.

"Kurį laiką N.Lahusenas beveik kasdien man siuntė elektroninius laiškus su daugybe klausimų. Dažnai eidavau į muziejų, natas tikrindavau paties M.K.Čiurlionio užrašytose partitūrose. Kai kuriose vietose rankraštis būdavo rašytas, trintas, vėl rašytas – net neaišku, kokia nata ten turi būti iš tikrųjų", – pasakojo muzikologas.

Po pusmečio susirašinėjimo kaunietį pasiekė vokiečių pianisto žinutė: "Esu pasiruošęs pirmajam įrašui."

Populiarino M.K.Čiurlionį Europoje

N.Lahusenas ėmėsi populiarinti M.K.Čiurlionio vardą – jo kūrinius atlikdavo koncertuodamas visoje Europoje. "Išgirdę nežinomo kompozitoriaus kūrinius, žmonės po koncertų dažnai prieidavo prie Nikolauso, reikšdavo savo susižavėjimą muzika, klausdavo, kur dar jie galėtų išgirsti šio kompozitoriaus kūrinių", – prisiminė pianisto našlė.

Keletą kartų viešėjęs Lietuvoje ir čia koncertavęs N.Lahusenas, pasak žmonos, iš šių kelionių visada grįždavo pakylėtas. Planavęs įrašyti visus M.K.Čiurlionio kūrinius fortepijonui, prieš penkerius metus, sulaukęs vos 44-erių, pianistas mirė nuo vėžio. Paskutiniąsias dvi kompaktines plokšteles įrašė M.K.Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas.

"Galbūt kai kurie lietuviai sunkiai priėmė kitokį, užsieniečio, požiūrį į M.K.Čiurlionio muziką. Tačiau girdėjau ir sakančiųjų, kad toks požiūris iš išorės kaip tik yra gerai. N.Lahusenas, nepažindamas jūsų liaudies muzikos, nežinodamas tų dainų tekstų, prie jūsų genijaus kūrybos priėjo visiškai naujai", – E.Rahnas pabrėžė, kad kolekcija įdomi ir dėl joje atsiskleidžiančių dviejų visiškai skirtingų požiūrių – užsieniečio ir lietuvio.

Muzikos įrašai atlikti Vokietijos didžiųjų radijo stočių – Bavarijos ir Bremeno radijo koncertinėse įrašų studijose. Anot prodiuserio, plokštelių leidyboje dalyvavusios radijo stotys suteikė galimybę naudotis aukščiausios kokybės muzikos instrumentais, garso įrašų įranga ir režisierius.

M.K.Čiurlionio fortepijoninės muzikos kolekciją D.Kučinskas vadina didžiule leidėjo dovana Lietuvai. Į klausimą, ar ne Lietuvos Vyriausybės pareiga yra propaguoti savo genijų ir finansuoti tokį muzikinį projektą, E.Rahnas atsakė mandagiai išsisukdamas nuo klausimo: "Lietuva mus rėmė netiesiogiai – plokšteles lydinčiuose knygelėse, šalia tekstų, spausdiname 125 M.K.Čiurlionio dailės kūrinių reprodukcijas. Jūsų valstybė mums suteikė galimybę jomis pasinaudoti."

Ar M.K.Čiurlionio muzikos įrašai ras savo pirkėją už Lietuvos ribų? Į šį klausimą E.Rahnas sakė galėsiąs atsakyti tik po penkerių–dešimties metų. "M.K.Čiurlionio muzika buvo įdomi ir yra įdomi. Tą patį pasakyčiau apie visą klasikinę muziką. Ši muzika visada turės vertę. Populiarumą gali prarasti, bet vertės – niekada", – įsitikinęs muzikos korporacijos prezidentas.